Kiekvienam žmogui bene svarbiausia šventė – gimtadienis, bet ši šventė svarbi ir leidiniui „Tėvynė“. Savaitraštis balandžio 27 dieną mini gražų jubiliejų – 58 metų sukaktį.
Žodis „Tėvynė“ – daugiareikšmis. Tai ir gimtoji vieta, gimtinė, tėviškė, ir gimtasis kraštas, o spaudoje „Tėvynė“ – Panevėžio rajono laikraštis, einantis nuo 1962 m. balandžio 27 d. Panevėžyje. 1962 m. išėjo 103 numeriai.
Pirmasis laikraščio redaktorius – Leonardas Grubinskas. Redaktoriais dirbo Povilas Kancė, Zenonas Merkelis, Algimantas Kaminskas, Jonas Sabalys, Visvaldas Tebeliškis ir dabar – Audronė Koriakina.
„Tėvynė“ tapo Panevėžio ir Ramygalos rajonų laikraščiu, nutraukus Ramygalos rajono laikraščio „Tarybinė Tėvynė“ leidybą, o laikraštyje „Panevėžio tiesa“ nustojus rašyti apie Panevėžio rajono gyvenimą ir tapus išimtinai miesto laikraščiu.
1962–1989 m. ėjo tris kartus, nuo 1990 m. – du kartus per savaitę. Tiražas 1987 m. – 13 800 egz., 1993 m. – 4000 egz., 1997 m. – 3200 egz.
Laikraštis „Tėvynė“ visada buvo žmonių balsas. Net ir sovietiniais metais, kai naujienos turėjo būti skelbiamos tokios, kokių reikia, „Tėvynė“ kalbėjo apie paprastų Panevėžio rajono žmonių gyvenimą.
Savaitraščio „Tėvynė“ gimtadienio išvakarėse gražių ir prasmingų žodžių negailėjo keli pakalbinti su leidiniu susiję žmonės.
Savaitraščio „Tėvynė“ buvęs redaktorius Visvaldas Tebeliškis:
„Didžiuojuosi, kad dirbau ir dar tebedirbu „Tėvynėje“. Pradėjau 1967 metais ir labai džiaugiuosi, kad leidinys nuo 1962-ųjų nekeitė pavadinimo. Mums to pavadinimo „Tėvynė“ pavydėjo. Pavydėjo ir laikraščio dizaino, kokybės ir spausdinamų temų. Laikraščio redakcijoje dirbau įvairiose pareigose.
Buvau ir fotografas, ir korespondentas, ir literatūrinis darbuotojas, ir atsakingasis sekretorius, ir redaktorius, o dabar korektorius. Negalėčiau išskirti nė vienų pareigų. Jos visos buvo brangios ir svarbios. Visi darbo etapai buvo ir yra įdomus. Buvau pabėgęs iš „Tėvynės“ – perėjau dirbti į „Panevėžio balsą“, bet paskui vėl grįžau. Nesigailiu to pabėgimo, nes nebūtų sugrįžimo į „Tėvynę“.
Į prastą vietą negrįžtama… Spausdintam žodžiui dabartinis laikas – sudėtingas, bet man smagu į rankas paimti šlamantį laikraštį, jį skaityti ir jausti kvapą. Spauda turi specifinį kvapą.“
Buvusi „Tėvynės“ korespondentė Birutė Kronienė:
„Vienintelis Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“ septynerius metus buvo labai didele mano gyvenimo dalimi. Dabar savais reikalais važiuodama per rajoną matau sodybas, kuriose būta ir kalbėta su čia gyvenančiais žmonėmis, prisimenu labai gerą tų dienų jausmą ir daugelyje rajono vietų jaučiuosi esanti namie, žinau, kur veda kaimo keliukai, kas gyvena pamiškės sodyboje ar kokiomis nuotaikomis dirba kultūros įstaiga. Nemokėčiau papasakoti, kaip ilgiuosi to laiko.
„Tėvynė“ ir jos kolektyvas pakeitė mano supratimą apie spaudą, būtent čia supratau, kad geras laikraštis yra pozityvus, nepučiantis dirbtinių skandalų, nekovojantis prieš valdžią tik dėl to, kad kovotų, ir matantis paprastų žmonių gyvenimo grožį. O redaktorius, toks, kaip Visvaldas – gali būti toks draugiškas ir tolerantiškas, kad niekada jo nereikėjo bijoti.
Ryšys su žmonėmis ir yra didžiausia darbo „Tėvynėje“ dovana. Atėjusi dirbti į „Tėvynę“ buvau susigalvojusi sau tikslą parodyti Panevėžio rajono žmonėms, kad spauda gali būti draugiška jiems, ir manau, kad mūsų kolektyvui tai pavyko, nes užsimezgė daug šiltų kontaktų – ir dabar, jau ketvirtus metus nebedirbdama šiame laikraštyje, tebejaučiu ryšį su kai kuriais savo straipsnių herojais, prisimenu jų rūpesčius ir džiaugsmus.
Dabar suprantu, kad buvau pernelyg susitapatinusi su „Tėvyne“, todėl savo noru pakeitusi darbą, ilgai išgyvenau juodžiausią gedulą.
Gera, kad dabar jį pakeitė džiaugsmas dėl „Tėvynės“ atgimimo. Nepaprastai gera, kad baimės, kilusios pasikeitus laikraščio šeimininkams, nepasitvirtino. Bijojome, kad „Tėvynė“ bus „nebe mūsų“, o ji liko su Panevėžio rajono žmonėmis. Su gimtadieniu, mieli tėvynainiai.“
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis:
„Šitas laikraštis – jei žiūrėti į jo tradicijas – objektyvias, tikras, realybę atspindinčias naujienas rašo. Jį labai malonu skaityti ir tai tikrai geras rajono laikraštis. Dažną šeštadienio rytą pradedu versdamas „Tėvynės“ puslapius.
Skaitmeninis laikraštis gal ir būtų patogiau, tačiau turime galvoti apie vyresnio amžiaus žmones, kurių rajone ne taip mažai, jie pratę prie tradicinio skaitymo. Gimtadienio proga linkiu „Tėvynei“ ir toliau likti populiariu savaitraščiu Panevėžio rajone, plėsti skaitytojų ratą.
Būtų labai smagu, kad nauji skaitytojai atrastų „Tėvynę“, nes tai objektyvus savaitraštis, kuriame daug informacijos apie Panevėžio kraštą.“
