Europos Alpes dengiantiems ledynams iškilo grėsmė. Iki 2100 metų jų gali nebelikti, o taip nutiks jei per artimiausius kelis dešimtmečius žymiai sustiprės žmonių sukeltas globalus šiltėjimas.
Tokias išvadas balandžio 9 d. Europos geomokslų sąjungos susitikimo Vienoje metu paskelbė Harry Zekollari, klimato tyrinėtojas iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche.
Net jei žmonėms pavyktų išvengti tolesnio globalaus šiltėjimo, iki 2050 metų ledynai vis tiek praras pusę savo masės, nustatė Zekollari ir jo kolegos.
Naudodami kompiuterinius modelius mokslininkai sukūrė beveik 4000 individualių Europos Alpių ledynų simuliacijų.
Mokslininkai apžvelgė kaip ledynai keistųsi remiantis skirtingais globalinio šiltėjimo scenarijais.
Tyrėjai nustatė, kad pasitvirtinus pačiam pesimistiškiausiam šiltėjimo scenarijui, iki 2100 metų globali temperatūra vidutiniškai pakiltų apie 4,8 laipsnio, o tai lemtų apie 95% ledo išnykimo, rašo livescience.com.
Tai reikštų, kad dideliame aukštyje būtų atskiri ledo plotai, tačiau čia nebeegzistuotų ledynai.
Netgi tarpinio šiltėjimo scenarijaus atveju, pradingtų 80% ledynų masės, o ledynų nebebūtų aptinkama niekur, žemiau 2500 metrų aukščio.
Esant labiau ribotų emisijų scenarijui (arba temperatūros kilimui mažiau kaip 2 laipsniais), 2100 metais išliktų apie trečdalis šiandieninių ledynų plotų.
Anot Zekollari, ši perspektyva geresnė už kitų scenarijų, tačiau praradimai vis tiek būtų didesni, nei skaičiuota anksčiau.
Kad ir kuris globalaus šiltėjimo scenarijus išsipildytų per artimiausius dešimtmečius, iki 2050 metų ledynų plotai vis tiek susitrauks perpus.
Nykstantys ledynai paveiks vandens tiekimo, hidroelektrinių pramonę ir Alpių turizmo industriją.