Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant intrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė.
Vyriausybės rūmuose priėmusi Suomijos Eduskuntos pirmininką Jussi Halla-aho (Jusiu Hala-aho), ministrė pirmininkė pabrėžė dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, jo svarbą gynybos ir saugumo srityse, aptarė būtinybę ir toliau remti Ukrainą „iki jos pergalės“.
„Baltijos ir Šiaurės šalių parama Ukrainai – sektinos lyderystės pavyzdys, turime ją tęsti, raginti nepailsti mūsų sąjungininkus ir bendraminčius, nes tai yra vienintelis kelias sustabdyti ir toliau agresyvėjančią Rusiją“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrės pirmininkės teigimu, Rusija toliau agresyvėja prieš demokratines valstybes planuodama ir vykdydama hibridines atakas, įskaitant ir kinetines atakas NATO šalių teritorijoje, siekdama „įbauginti mūsų visuomenes ir silpninti paramą Ukrainai“.
„Todėl būtent šios paramos stiprinimas yra teisingiausias ir efektyviausias atsakas Rusijai“, – sakė ji.
Kalbėdama apie dvišalius santykius, premjerė pabrėžė, jog Lietuva vertina „daugybėje sričių ir tarptautinių formatų artimą“ Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimą, iš bendrų vertybių ir interesų kylantį tarpusavio supratimą.
Ji dar kart pažymėjo, kad Suomijai prieš metus tapus NATO nare, regionas tapo saugesnis, taip pat pabrėžė pastangas ir toliau stiprinti gynybą bei atgrasymą.
Premjerė atkreipė dėmesį, jog tiek Lietuva, tiek Suomija pastaraisiais metais susidūrė su migracijos instrumentalizavimu – migrantų antplūdžiu, korio organizavimu Vakarai kaltina Minsko režimą ir Maskvą.
Anot Vyriausybės, premjerė paragino išlikti budriems ir bendradarbiauti bei „aiškiai įvardyti neteisėtų migracijos srautų priežastis ir koordinatorius“.
