Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė nesistebi, jog naujosios centro-kairės koalicijos gretose tarp partnerių kyla vis nauji ginčai ir nesutarimai. Pasak konservatorės, jau formuojant naująją valdančiąją daugumą buvo galima prognozuoti, jog politinių įtampų – netrūks.
„Tiesą sakant, aš supratu, kad visą laiką gyvename tos dienos naujienomis ir svarstome tos dienos kažkokius pasisakymus ar kažkokius veiksmus, bet visa tai buvo prognozuojama nuo pat tada, kai iš visų galimybių aibės koalicijos partneriai – sakyčiau, abu koalicijos partneriai – pasirinko trečią partnerį tokį, kokį pasirinko. Dabar tiesiog yra natūraliai situacija tokia, kokia turbūt ir nuo pradžių buvo prognozuojama, kad bus“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat prisiminė savo Vyriausybės laikus, kuomet tam tikrais klausimais tarp koalicijos partnerių taip pat būta nesutarimų. Visgi, pabrėžė Seimo narė, tokie ginčai nebuvo ypač dramatiški ar susiję su esminiais vertybiniais šalies klausimais.
„Žinote, mano gyvenimo patirtis ne kartą man yra patvirtinusi, kad dalykai labai gerai pažįstami palyginime. Tai aš noriu priminti tas visas rėksmingas antraštes, kaip koalicijoje dūžta lėkštės praėjusios Vyriausybės metu ar dar kažkas dramatiško ypatingai vyksta – nors, tiesą sakant, nevyko nieko dramatiško, nepaisant to, kad buvo nesutarimai dėl kai kurių politinių klausimų. Bet niekada ne dėl vertybių, niekada ne dėl šalies krypties, niekada ne dėl šalies saugumo, niekada ne dėl Ukrainos, niekada dėl to, kas mes esame pasaulyje ir dėl ko prieš 35 metus mūsų tėvai ir seneliai mums laisvę iškovojo“, – buvusią Vyriausybę su naujuoju Ministrų kabinetu lygino ji.
ELTA primena, kad šeštadienį vykusio partijos suvažiavimo metu Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pareiškė – eiti į koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ buvo klaida.
„Šiandieną galiu tik pakartoti prezidento žodžius – tai buvo klaida. Akivaizdu, kad tai buvo klaida. Tos problemos, kurios buvo matomos prieš valdžios sudarymą, deja, yra vis didesnės ir didesnės. Nors mes valdančiojoje daugumoje nepriiminėjome nei vieno sprendimo“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Tiesa, sausį S. Skvernelis buvo užsiminęs, kad suvažiavime partija gali spręsti ir buvimo koalicijoje klausimą. Visgi, perrinktas pirmininkas tik paragino demokratų „Vardan Lietuvos“ skyrius pradėti diskutuoti šiuo klausimu.
Pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, prieš rinkimus LSDP lyderiai žadėjo į koaliciją su „aušriečiais“ neiti. Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratai vedė pokalbius su „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi, vėliau, Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere, sutarta plėsti konsultacijų ratą – diskutuota ir su liberalais, ir su „aušriečiais“. Galiausiai priimtas sprendimas dėl trijų jėgų koalicijos – LSDP, „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida.
