Į Lietuvą iš ne ES šalių bus galima gabenti mažiau vaistų asmeninėms reikmėms



Nuo lapkričio 1 dienos į Lietuvą iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir kitų ne Europos Sąjungos (ES) šalių bus galima įvežti ar parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms.

Naują tvarką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė patvirtinusi atsižvelgdama į Muitinės departamento rekomendacijas mažinti šešėlinę ekonomiką užkertant kelią nelegaliai prekybai vaistais.

Nuo lapkričio fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turės teisę individualioms reikmėms įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį (su tam tikromis išimtimis), o jei gydymui reikia didesnio tiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą ir galės vežtis vaistų ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

Paštu iš ne ES šalių irgi bus galima parsisiųsti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Jei gydymui reikalingas didesnis jų kiekis ir yra išduota tai patvirtinanti gydytojo pažyma, bus galima parsisiųsti ne didesnį nei gydytojo pažymoje nurodytą vaistų kiekį pažymos galiojimo laikotarpiu.

Tuo metu vaistų įvežimo iš ES šalių tvarka nesikeis.

Kaip nurodo ministerija, dabar iš trečiųjų šalių vienu kartu be recepto galima įsivežti 45 pakuotes skirtingų pavadinimų vaistų. Vieno pavadinimo vaisto galimos 5 pakuotės be recepto ir 9 pakuotės turint receptą.

SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės teigimu, žmonės dažnai neįvertina, ar tikrai turguje ar internetu perkamas vaistas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei turėtų pagydyti.

„Reikėtų suprasti, kad vaistai, vitaminai, maisto papildai nėra ta prekė, kurią galima pirkti neatsakingai. Pirma, vaistus saugoti reikia tam tikromis sąlygomis, kurių nesilaikant jie gali tapti kenksmingi. Antra, turgaus ar interneto prekeiviai neužtikrins, kad perkama būtent tai, kas yra parašyta ant pakuotės“, – sako G. Krukienė.

„Nors šešėlinė prekyba vaistais nėra tokia agresyvi, kaip, pavyzdžiui, kontrabandinėmis cigaretėmis, tai nereiškia, jog galime ją toleruoti. Ypač kalbant apie falsifikuotų vaistų prekybą internetu. Todėl mūsų iniciatyva sugriežtinti reikalavimai įvežamiems ir parsisiunčiamiems vaistams turėtų turėti teigiamą įtaką ne tik skaidresnei ekonomikai, bet ir gerokai sumažinti į Lietuvą patenkančių sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekį“, – pranešime cituojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Profesorius perspėja: prastėja Lietuvos moksleivių sveikata

JP Redakcija

Pavojingas įprotis reikalauti antibiotikų – retas susimąsto apie pasekmes

JP Redakcija

SAM: valstybė kompensuos 11 naujų vaistų vėžio gydymui

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads