Pirmines procedūras atliko ir į komendantūras įtraukiami kiek daugiau nei 2 tūkst. iš 6,3 tūkst. užsiregistravusių savanorių, sako Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas Danas Mockūnas.
„Tie, su kuriais buvo susisiekta, jie atitiko mūsų kriterijus ir kurie atvyko fiziškai į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrius arba poskyrius savo savivaldybės, pasirašė reikiamus dokumentus ir pradėjo vykdyti procedūras, sveikatos patikrą ir panašiai, yra 2 tūkst. 292“, – M-1 informacijos tarnybai nurodė D. Mockus.
Pasak jo, dar apie 1,3 tūkst. gyventojų patvirtino dalyvausiantys komendantūrų veikloje, bet iki šiol neatvyko į komplektavimo tarnybą. Iš viso į komendantūras registravosi maždaug 6,3 tūkst. žmonių.
„Nesitikime, kad visi tie 1,3 tūkst. atvyks, bet tikimės, kad dalis dar atvyks ir tas skaičius šiek tiek padidės“, – pažymėjo D. Mockus.
Jo duomenimis, aktyviausiai į komendantūras registruojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – mažiau.
Iš prisistačiusiųjų į kariuomenę komendantūrų kursams aukštąjį išsilavinimą turi apie 67 proc., moterų yra apie 13 proc., pradinį karinį parengimą turi 12 proc. ir 9 proc. yra virš 60-ies metų.
Kaip sakė D. Mockus, praėjusių metų pabaigoje pravesti treji baziniai komendantūros kario kursai, kuriuos baigė 162 piliečiai.
„Šiais metais planuojama, kad tokių (karių – BNS) parengsime tūkstantį, nes yra tam tikros ribotos galimybės instruktorių ir panašiai. (…) Kitą tūkstantį reikės kitąmet“, – teigė Gynybos štabo atstovas.
Atkrito daug politikų, pareigūnų
Anot D. Mockaus, dalis užsiregistravusiųjų į komendantūras atkrito dėl teisinių aplinkybių, kiti persigalvojo ar pakeitė poziciją dėl šeimyninių priežasčių.
„Nes kai paaiškinome, kad reikės dalyvauti pratybose, mokymuose, nors ir nedaug, iki dešimt dienų per metus, bet ne visiems tas tiko“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės atstovas.
„Didžioji dalis atkrito dėl objektyvių priežasčių, nes negalime įtraukti politikų, yra nemažai užsirašę politikų, pradedant Seimo nariais, baigiant savivaldybių tarybų nariais. Nes jie karo atveju nebūtų šaukiami, bent jau tol, kol yra tose pozicijose“, – dėstė D. Mockus.
Jo teigimu, taip pat nemažai buvo užsirašiusių valstybės sienos apsaugos, policijos pareigūnų, kurie taip pat negali tarnauti komendantūrose.
„Jie karo atveju arba paskelbus mobilizaciją turėtų atlikti savo funkcijas, nes užtikrina valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas ir jeigu jie išeis kariauti, nebus, kas tas funkcijas atlieka“, – sakė D. Mockus.
„Būna po penkis, po dešimt per dieną“
Komendantūrose registruotis taip pat negali aktyviajame rezerve esantys – ne anksčiau kaip prieš 15 metų esantys kariai. Komendantiniai šauliai registruotis neprivalo, nes automatiškai priskiriami toms komendantūroms, kur galbūt norėjo užsirašyti, pažymėjo D. Mockus.
Pasak jo, piliečiai šiuo metu gali registruotis į komendantūrą artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyriuje.
„Ir atvyksta, būna po penkis, po dešimt per dieną, įvairiai“, – pridūrė Gynybos štabo atstovas.
Jis pabrėžė, kad kovo 1-ąją pradeda veikti Karo komendantūrų valdyba, kuriose registracija į komendantūras bus apjungta su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Neparengtajam rezervui priklausantys aktyvūs žmonės registruotis į komendantūras kviečiami nuo praėjusių metų gegužės pradžios.
Kaip skelbta anksčiau, taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Komendantiniam vienetui karo metu yra numatytos šios funkcijos: kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena.
