Į Baltijos jūrą buvo paleisti dar šeši Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai. Taip pat mokslininkai su siųstuvų pagalba jau mato, kaip sekasi anksčiau šią vasarą į laisvę paleistiems augintiniams.
Laivu „NZ 55“ nuplaukus 20 km į Baltijos jūrą, buvo paleisti 6 ruoniukai. Jie į Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą pateko vos 12–13 kg svorio, o grįžo į gimtuosius Baltijos vandenis jau sverdami virš 40 kg.
„Šiuo metu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre yra slaugomi likę trys pavasarį išgelbėti ruoniukai, kurie kol kas nėra pasirengę sugrįžti į Baltijos jūrą. Jie dar nesugeba savarankiškai maitintis, todėl geriausiu atveju apie jų grįžimą galima galvoti vėlų rudenį ar netgi kitų metų pavasarį“, – sako Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Birželį paleisti ruoniukai sėkmingai prisitaikė Baltijoje
Anksčiau šią vasarą, birželio gale, į Baltijos jūrą buvo paleisti pirmieji dešimt pavasarį išslaugytų ruoniukų su pritvirtintais specialiais siųstuvais, kuriems įsigyti panaudota „Lidl Lietuva“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ metu surinkta parama. Šie siųstuvai suteikia Baltijos jūros reabilitacijos centro mokslininkams naudingų duomenų.
„Stebime šiuos ruoniukus nuotoliniu būdu ir matome, kad beveik visiems jiems puikiai sekasi jūroje. Jų pasiskirstymas Baltijoje platus – nuo Estijos iki beveik Danijos krantų. Taip pat jau analizuojame ir jų nardymo duomenis, matome, kad didžiąją dalį laiko ruoniukai praleidžia vandenyje, nardydami – tai greičiausiai susiję su maisto paieška. Įdomu, kad didžioji dauguma ruoniukų bent keletą kartų buvo panėrę į daugiau nei 100 metrų gylį“, – sako muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.
Neseniai Jūrų muziejus gavo ir liūdnų žinių – estų mokslininkai informavo, kad vienas iš šiemet Lietuvoje reabilituotų ruonių įsipainiojo į žvejų tinklus prie Estijos krantų ir juose žuvo.
„Kaip žinoma, ruoniui įsipainiojus į tinklus, jis nebegali iškilti į vandens paviršių ir įkvėpti oro, todėl tinkluose nuskęsta. Sėkmingai bendradarbiaudami su estų mokslininkais bent jau galėsime susigrąžinti siųstuvą, kurį panaudosime pakartotinai stebėti kitą reabilituotą ruonį“, – sako L. Lupeikaitė.
Siųstuvai – brangūs, bet labai naudingi
Kaip teigia muziejaus atstovė, siųstuvų duomenys itin reikšmingi Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, kadangi tai yra praktiškai vienintelis būdas sužinoti, ar reabilituotas ruoniukas Baltijoje išgyveno ir sėkmingai prisitaikė.
„Reabilituojame jūrų žinduolius jau daugelį metų, tačiau dažniausiai sužinodavome tik nesėkmės istorijas apie žuvusius ruonius, nes jie būdavo identifikuojami pagal įsagus užpakaliniuose plaukmenyse. Pasitelkę siųstuvus dabar žinome ir apie tuos ruonius, kuriems pavyko sėkmingai adaptuotis jūroje“, – pasakoja vyriausioji biologė.
Tokios žinios yra labai svarbios, kadangi leidžia spręsti apie reabilitacijos metodų efektyvumą, jei reikalinga – daryti pakeitimus. Taip pat mokslininkai Lietuvoje tokiu būdu daug sužino ir apie pačių pilkųjų ruonių elgseną Baltijos jūroje, jų ekologiją.
„Turime tikslą siųstuvais pažymėti ir duomenis surinkti apie 30 reabilituotų pilkųjų ruonių, tada galėsime daryti labiau užtikrintas išvadas apie jų elgseną Baltijoje. Šiemet turėjome apsiriboti siųstuvais dešimčiai ruoniukų, nes siųstuvai yra itin brangūs“, – pažymi L. Lupeikaitė.
