Gyvybės draudimo pardavimų vadybininko Modesto Pipiro negalėtum pavadinti batsiuviu be batų. Jis yra išbandęs visas paslaugas ir sprendimus, kuriuos rekomenduoja savo klientams. Patirtis leidžia, vos išgirdus pirmą sakinį, pajusti, kokių klausimų vedamas klientas atėjo ir kaip geriau juos spręsti.
„Kalbėdamiesi su manimi, vieni vyresnio amžiaus klientai galvoja apie savo vaikų situacijas ir rekomenduoja ateiti pas mane pasitarti, kiti klausia, ką patarčiau, jeigu jų vietoje būtų mano tėvai“, – šypsosi M. Pipiras.
Draudimo sumas augina infliacija
Vadybininkas savo darbą vadina tiesiog bendravimu su žmonėmis. Kalbantis su klientais, perprantant jų gyvenimo būdą, laisvalaikį ir darbo pobūdį, išsiaiškinus poreikius, kartu sudėliojamas reikalingų apsaugų sąrašas.
„Nėra taip, kad visi žmonės draustųsi nuo kritinių ligų ar nelaimingų atsitikimų, nors šios papildomos apsaugos pasirenkamos dažniausiai. Klientai sutartis sudaro atsižvelgdami į savo gyvenimo aplinkybes. Dėl gyvybės draudimo susirūpinama ir prisiėmus finansinių įsipareigojimų, ir turint išlaikytinių – susilaukus vaikų ar galvojant, kas senatvėje pasirūpins tėvais, jeigu mums kas nors nutiktų“, – kalba M. Pipiras.
Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu pasirenkamų apsaugų sumas į didžiąją pusę sveria infliacija. Kad gyvybės draudimo sutartis būtų rimta paspirtis, išmokų dydžiai turi atitikti realius poreikius.
„Prieš dešimtmetį žmonės imdavo 70 tūkstančių eurų būsto paskolas, o šiandien, norint įsigyti butą, prireikia ir 150 tūkstančių. Atitinkamai didėja ir sumos, kuriomis draudžiame gyvybę, ir draudimo įmokos“, – pažymi jis.
Svarbu kalbėtis su konsultantais
Modestas sako pastebintis augantį klientų finansinio raštingumo lygį. Kalbėtis apie pinigus mums tampa kuo toliau, tuo paprasčiau. Pasitarti su konsultantais ateina žmonių su labai skirtingais klausimais.
„Pavyzdžiui, su investavimu kasdien nesusiduriantis žmogus, matydamas svyruojančias finansų rinkas, gali išsigąsti ir panorėti atgauti savo pinigus čia ir dabar. Bet, mums pradėjus kalbėtis, matau, kaip po truputį kliento veide nušvinta šypsena. Jis ima suprasti, kad rinkų svyravimas yra gana įprastas dalykas, kuriuo netgi galima pasinaudoti. Štai vienas žmogus per dešimt metų padvigubino savo draudimo vertę, palyginti su įmokų suma, nes daugiau investavo tuomet, kai rinkos buvo pakritusios. Juokaujame, kad rinkų kritimą galima palyginti su kainų akcijomis prekybos centre, o per akcijas reikia pirkti, ne parduoti“, – kalba M. Pipiras.
Kai kurie klientai įsivaizduoja, kad gyvybės draudimas gali būti pigus ir kartu suteikti visas apsaugas. Jie ateina nusiteikę mėnesinei įmokai skirti, tarkime, 15 eurų ir už juos nori „visko“.
„Tokiais atvejais vėlgi kalbamės ir skaičiuojame. Dažniausiai pasirodo, kad, mokant nedidelę įmoką, turėti visų norimų apsaugų neišeina arba draudimo išmokos, nutikus nelaimei, gali neatitikti lūkesčių. Išeitis – nebijoti būti nuoširdžiam su konsultantu ir kartu sudėlioti tikrai reikalingų apsaugų sąrašą. Draudimo apsaugos, kurios atitinka šiandieninius kliento poreikius, dažniausiai optimizuoja paslaugos kainą, ir jos skirtumas nuo pradinės kliento atsineštos sumos nebūna didelis“, – pasakoja M. Pipiras.
Pinigus galima gauti greičiau
Viešojoje erdvėje retkarčiais kylant diskusijoms, ar verta kaupti per investicinį gyvybės draudimą, M. Pipiras į atsakymą siūlo žvelgti plačiau.
„Nėra vieno kurio kaupimo būdo, tinkamo visiems. Kiekvienas žmogus renkasi jam tinkamiausią. Svarbiausia – apskritai taupyti“, – pabrėžia jis.
Vadybininko teigimu, savo sutartis svarbu reguliariai peržiūrėti. Ne tik draudimo bendrovė, vadybininkas ar konsultantas turėtų rūpintis klientu, bet ir pats klientas kartas nuo karto turėtų išsitraukti dokumentą ir peržiūrėti, ar apsaugos bei sumos tebėra aktualios.
„Sutartį taip pat reiktų peržiūrėti kaskart, kai gyvenime nutinka kas naujo: atsiranda aktyvių veiklų, susirandame naują darbą ar imame kitaip leisti laisvalaikį, rizikuodami patirti traumą, prisiimame finansinių įsipareigojimų, įsigyjame būstą, gimsta vaikai ar į pensiją išeina tėvai“, – kalba M. Pipiras.
Baigiant pokalbį jis atkreipia dėmesį į vieną labai praktinį gyvybės draudimo sutarčių aspektą, mintis apie kurį, sudarydami dokumentą, kartais nuvejame tolyn. Gyvybės draudimo sutartyje galima nurodyti konkretų asmenį, kuriam mūsų mirties atveju būtų skiriama gyvybės draudimo išmoka. Jeigu tikrai žinome, kam norėtume palikti pinigus, šia galimybe verta pasinaudoti. Kitu atveju reikalai būtų tvarkomi remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, o tai užtrunka gerokai ilgiau.
„Mano darbe yra pasitaikę atvejų, kai klientai, gavę gyvybės draudimo pinigus artimojo netekties atveju, kalbėjo, kad greita finansinė pagalba buvo tikras išsigelbėjimas. Konkretaus naudos gavėjo mirties atveju nurodymas stipriai pagreitina draudimo išmokos gavimo procesą“, – pažymi M. Pipiras.
