Atvėsus orams praėjusią savaitę Lietuvoje didėjo elektros suvartojimas. Jį užtikrino vietinės šiluminės elektrinės ir importas, teigia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pabrėžiama, kad dėl elektros tinklo darbų buvo ribojami Estijos ir Latvijos tarpsisteminiai pralaidumai, todėl, anot bendrovės, Lietuvą ir Latviją pasiekia mažiau pigios elektros energijos iš Suomijos.
Skaičiuojama, kad lapkričio 4-10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo kiek daugiau nei dvigubai ir pasiekė 118 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 97 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 250 GWh, paskutinį kartą tiek elektros per savaitę suvartota vasario pradžioje. Pagrindinė išaugusio elektros poreikio priežastis – vėstantys orai ir didesnis šildymo poreikis. Nurimus vėjui ir saulės elektrinėms gaminant nedidelius energijos kiekius, išaugusią elektros paklausą patenkino didesnis importas iš kaimyninių prekybos zonų ir vietiniai šiluminių elektrinių pajėgumai, – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Skaičiuojama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 8 proc. iki 250 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 49 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 122 GWh elektros energijos, o tai yra 28 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 168 GWh, pažymi „Litgrid“.
Pagal importo / eksporto santykį, 54 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 28 proc. nuo 116 GWh iki 148 GWh. Nurodoma, kad 59 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 24 proc. – iš Latvijos, o likę 17 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 83 proc. nuo 27 GWh iki 5 GWh. 18 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, 46 proc. eksportuota į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o likę 36 proc. – į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 52 proc. Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 74 proc. Lietuvos kryptimi, praneša „Litgrid“.
