Pirmoji arterijos angioplastika pasaulyje buvo atlikta 1964 m., o Lietuvoje – 1985 m. Tai intervencinės radiologijos (IR) pradžia, kuri šiuolaikinėje medicinoje kasmet sparčiai tobulėja ir vis dažniau pakeičia klasikinius, nuo seno naudojamus gydymo būdus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas radiologas Andrej Afanasjev pasakoja, kad šis metodas sujungia rentgeno spindulių panaudojimą ir minimaliai invazinį gydymo būdą, todėl net labai rimta liga gali būti pagydoma itin greitai, efektyviai ir per gana mažą pjūvį ar dūrį žmogaus kūne.
„Pavyzdžiui, jei pacientas turi užakusią arteriją kojoje, kakle ar kitoje kūno vietoje, intervenciniai radiologai pro kirkšnies arterijos punkciją, taikydami įvairias modernias priemones, gali pasiekti probleminę vietą ir ją pašalinti. Toks gydymas paprastai atliekamas be jokių didelių pjūvių, dažniausiai be bendros nejautros, kontroliuojant procedūros eigą rentgeno spinduliais specialiai tam skirtose operacinėse. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, ką šiais laikais galima pasiekti pasitelkus šį metodą“, – sako gydytojas radiologas.
Pritaikymo galimybės apima įvairių ligų gydymą
Intervencinės radiologijos pritaikymo medicinoje spektras labai platus, todėl A. Afanasjev pasakoja apie sritis, su kuriomis susiduria kasdienybėje.
„Tai įvairių kūno vietų kraujagyslinių patologijų gydymas – arterijų susiaurėjimų plėtimai, stentavimai, gimdos miomų embolizacijos, kai nereikia atvirų ar laparoskopinių intervencijų. Taip pat galvos smegenų aneurizmų gydymas neatveriant kaukolės, efektyvus kelio ir kitų sąnarių skausmo dėl pažengusio artrito mažinimas taikant smulkių arterijų užkimšimą. Pastarasis metodas ypač veiksmingas, nes pacientų, susiduriančių su dideliais skausmais ir laukiančių protezavimo ar kitų procedūrų, yra ypač daug“, – pažymi gydytojas radiologas.
Be abejo, intervencinė radiologija apima ir labai reikšmingų ligų, pavyzdžiui, išeminio ar hemoraginio insulto gydymą, kai pro kirkšnies arterijos punkciją pašalinamas galvoje esantis kraujo pratekėjimo sutrikimas. Taip vos per kelias minutes žmogus išvengia itin rimtų pasekmių – neįgalumo ar net mirties.
Taip pat šis metodas gali būti pasitelkiamas ir ligų profilaktikai, pavyzdžiui, kraujagyslių stenozės prevencijai.
Kokie intervencinės radiologijos privalumai?
Pasak gydytojo radiologo A. Afanasjev, intervencinė radiologija turi keletą svarbių pranašumų, dėl kurių ji tampa patrauklia alternatyva tradicinei chirurgijai, todėl pacientai vis dažniau renkasi šį gydymo būdą.
Mažesnė rizika ir komplikacijų tikimybė – dauguma intervencinės radiologijos procedūrų atliekamos mažais pjūviais arba visai be pjūvių, dažniausiai be bendros nejautros (narkozės), todėl sumažėja infekcijų, kraujavimo ir kitų komplikacijų rizika. Be to, pažangūs radiologiniai stebėjimo metodai leidžia gydytojams tiksliai sekti procedūros eigą, užtikrinant maksimalų tikslumą ir sumažinant klaidų galimybę.
Greitesnis atsigavimas – daugelis procedūrų atliekamos ambulatoriškai arba reikalauja tik trumpalaikės hospitalizacijos, todėl pacientai greičiau sugrįžta į normalų gyvenimą. Be to, procedūros paprastai sukelia mažiau pooperacinio skausmo ir diskomforto.
Efektyvumas ir tikslumas – naudojant realaus laiko radiologinį vaizdavimą, procedūros atliekamos itin tiksliai, leidžiant gydytojams atlikti gydymą būtent ten, kur jis labiausiai reikalingas. Tai sumažina aplinkinių sveikų audinių pažeidimo riziką.
Kada naudinga pasikonsultuoti su intervencinės radiologijos gydytoju?
Šiam gydymo būdui pacientai gali būti nukreipiami šeimos gydytojų, gydytojų specialistų arba patys užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją intervencinį radiologą.
„Tokio vizito tikslas labai paprastas – pacientui leisti išgirsti, kaip galima išspręsti jo problemą sveikatą tausojančiu, minimaliai invaziniu būdu. Jei jau yra nustatyta diagnozė, gydytojas intervencinis radiologas įvertina atliktus diagnostinius tyrimus, o esant poreikiui – paskiria papildomus“, – pasakoja A. Afanasjev.
Pasikonsultuoti su intervencinės radiologijos gydytoju itin naudinga pacientams, turintiems patvirtintą gimdos miomų, galvos smegenų aneurizmos ar prostatos hiperplazijos diagnozę ir norintiems plačiau aptarti galimus gydymo būdus. Taip pat tiems, kurie pageidauja dar vieno specialisto nuomonės dėl efektyviausio gydymo būdo.
Šių konsultacijų metu aptariami ir objektyviai paaiškinami visi galimi esamos ligos gydymo būdai – tiek intervenciniai, tiek chirurginiai, tiek medikamentiniai, bei jų privalumai ir trūkumai.
