Molainių gyvenvietėje esančiame žirgyne vyko kasmetinės konkūrų varžybos, kuriose savo jėgas išbandė debiutuojantys raiteliai ir žirgai. Jose dalyvavo sportininkai ne tik iš Panevėžio rajono, bet ir iš Šiaulių, Linkuvos. Molainių žirgyno savininkė Daiva Zavadskienė konkūrų varžybas organizuoja jau dešimtus metus, rudenį bei pavasarį, ir sako, kad jos yra tarsi įžanga, generalinė treniruotė prieš sezono varžybas.
Aukso vertės patirtis
Duetai varžėsi trijuose konkūruose. Pirmajame – jėgas išbandė mažiausiai patyrę raiteliai. Debiutantų konkūre kliūčių (kryžiukų) aukštis siekė 50 centimetrų. Šiame konkūre galėjo varžytis raiteliai, startuojantys varžybose pirmuosius metus. Raitelio ir žirgo duetas privalėjo per kuo trumpesnį laiką sklandžiai įveikti visas kliūtis, esančias maršrute.
Antrajame konkūre – debiutanto raitelio ir/arba žirgo bendroje įskaitoje kliūčių aukštis buvo pakeltas iki 60 centimetrų. Čia ir debiutuojantys, ir patyrę raiteliai ant debiutuojančio žirgo varžėsi lygiomis teisėmis. Trečiame konkūre „Atvira klasė“ varžėsi visi, kas norėjo, nepriklausomai nuo pasirengimo lygio ar žirgų amžiaus. Vis dėlto šis konkūras reikalavo iš raitelių daugiau patirties ir profesionalaus darbo su žirgu, kadangi kliūčių aukštis siekė 80 centimetrų.
Varžybose dalyvavo įvairaus amžiaus raiteliai – nuo dvylikos iki trisdešimties metų. D. Zavadskienė pažymėjo, kad žirgų sportas yra demokratiška sporto šaka, kuri nežiūri nei į raitelio, nei į žirgo amžių ar lytį.
Iš kiekvieno konkūro buvo išrinkti trys patys geriausi duetai, kuriems įteikti diplomai, taurės, o žirgams – rozetės.
Konkūre „Debiutantas raitelis“ pirmąją vietą iškovojo Austėja Stundžaitė su Atėne (Molainių žirgynas), antrąją – Sandra Samulionytė su Atėne (Molainių žirgynas), trečioji vieta atiteko Austėjai Vitkauskaitei ir Kubai (Niauronių žirgai, Šiaulių r.).
Konkūre „Debiutuojantis raitelis ir/arba žirgas (bendroje užskaitoje) pirmąją vietą užėmė Viktorija Veckaitė su Uralu (SK „Vytis“, Panevėžio r.), antrąją – Sandra Samulionytė su Atėne (Molainių žirgynas), trečiąją – Viktorija Veckaitė su Pumpuru (SK „Vytis“, Panevėžio r.).
Konkūre „Atviroje klasėje“ pirma buvo Fausta Uronaitė su Brendžiu (Aukštaitijos žirgynas, Panevėžio r.), antra – Rūta Janušonytė su Roja (Molainių žirgynas), trečia – Rūta Janušonytė su Atėne (Molainių žirgynas).
Vietą užleidžia moterims
Po konkūrų varžybų D. Zavadskienė džiaugėsi savo auklėtinių pasiekimais. „Debiutantėms Sandrai ir Austėjai tai pirmosios varžybos. Iš patirties žinau, kad jose būna daug jaudulio, todėl mūsų tikslas buvo pabaigti maršrutą, nedaryti klaidų, nenukristi nuo žirgo. O tai, kad patekome į prizininkų gretas, rodo tinkamą pasiruošimą“, – teigė D. Zavadskienė.
Konkūrų organizatorė pastebi, kad į kliūtinių jojimų varžybas susirenka vis daugiau raitelių ir žirgų. O ir žiūrovų būrys kiekvienais metais vis gausesnis – žirgų sportas populiarėja, ypač Aukštaitijos regione. Tačiau paklausus, kodėl šiose varžybose nedalyvavo nė vienas vyriškosios lyties atstovas, Daiva juokavo, kad kaip ir visur, taip ir šiame sporte vyrai užleidžia vietą moterims.
„Kodėl taip yra, sunku pasakyti, nors aukštame lygyje vyrauja vyrai. Nuo senų senovės tai yra karinis sportas, bet šiais laikais viskas keičiasi – moterys vyriškėja, o vyrai moteriškėja, tai nėra ko stebėtis. Pastaruoju metu vis daug merginų pradeda sportuoti aukštame lygyje, kur reikia labai daug įdirbio, drąsos, kantrybės ir ištvermės“, – teigė pašnekovė.
Prie žirgų atvedė paaugliškas užsispyrimas
Pati D. Zavadskienė jodinėti žirgais pradėjo būdama trylikametė. Ji gimė ir augo mieste, buvo „asfalto“ vaikas, tik noras turėti savo gyvūną bei sportuoti paauglę pastūmėjo į žirgyną. Už tai dabar dėkinga savo mamai, nes ji prieštaravo dukters pasirinkimui suprasdama, koks tai pavojingas sportas. Ir, kaip sako žirgų mylėtoja, čia suveikė paaugliškas užsispyrimas – „jei manęs neleidžia, būtinai ten eisiu“.
Pradėjusi lankyti treniruotes Daiva mokėsi ne tik jodinėti, bet ir prižiūrėti arklius. Po mokyklos ji įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Šeduvos verslo ir technologijų mokykloje – žirgininkystės verslo darbuotojo specialybę. Nuolat dalyvauja rengiamuose seminaruose ir praktiniuose mokymuose. Didžiausias Daivos pasiekimas – 140 cm aukščio kliūtys varžybose ir 160 cm (tai jau tarptautinės klasės raitelių lygis) – per treniruotę.
Mėgstamas užsiėmimas virto verslu
Prieš trylika metų Daiva kartu su vyru Remigijumi įkūrė žirgyną. Plėtoti verslą, anot Daivos, lengva nebuvo, nors pora ir turėjo savo technikos pašarams ruošti, ir žinių – abu pagal profesiją veterinarai.
„Veterinarinės žinios labai pasitarnauja. Kai turi žinių, gali greičiau pastebėti bėdos pradžią, jos leidžia suprasti, kaip ir kodėl gyvuliui atsiranda tam tikra liga ir ko reikia, kad liga neatsirastų, gebam įvykiams užbėgti už akių“, – sako D. Zavadskienė.
Anot specialistės, pagrindinės žirgų ligos yra virškinimo sutrikimai, diegliavimai, traumos ar žaizdos.
Šiuo metu „Molainių žirgyne“ ūkininkai augina septynis įvairaus amžiaus ir paruošimo lygio žirgus. Jie laikomi 2013 metais pastatytose arklidėse, kurios suprojektuotos atsižvelgiant į naujausius žirgo gerovės reikalavimus, jo natūralius poreikius judėti, bendrauti ir nuolat kvėpuoti grynu oru. Žirgyne įrengta ir konkūrinė aikštė su kliūtimis bei atskira aikštelė silpnesniems raiteliams, o kalvota vietovė leidžia išbandyti ir trikovės krosą.