Lietuva ir Panevėžys švenčia Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną.
Šventė šiandien ryte prasidėjo Šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus Katedroje ir valstybinės vėliavos pakėlimu prie Panevėžio miesto savivaldybės.
Po iškilmingos vėliavos pakėlimo ceremonijos vieni panevėžiečiai kino centre „Garsas“ žiūrėjo vaidybinį istorinį filmą „Leitis“, o kiti dalyvavo ekskursijoje „Senojo Panevėžio istorija“.
Nors liepos 6-osios vakaras buvo vėsokas, į Skaistakalnio parką, į pikniką „Mes esame Lietuva“, susirinko nemažai panevėžiečių.
„XIII amžiuje Lietuva tapo vakarietiško, krikščioniškojo pasaulio dalimi. Mindaugo karūnavimas nulėmė mūsų valstybės, mūsų tautos kelią. Per beveik 800 metų Lietuva augo. Pasiekusi galybės viršūnę, vėliau ne kartą bandyta ištrinti iš Europos žemėlapio, vėl kėlėsi ir atkūrinėjo valstybingumo pamatus. Per klestėjimo ir sunkių išbandymų metus Lietuvą jungė stipri gija – jos ateitimi tikintys ir jos gerovės siekiantys žmonės, nesunaikinama tų žmonių vienybė. Todėl Mindaugo karūnavimas – kiekvieno mūsų šventė. Kad ir kur šiandien esame – visi drauge švęskime vienybę, švęskime Lietuvą. Šiandien pirmą kartą Valstybės dienos proga virš Juozo Miltinio dramos teatro plazda istorinė Lietuvos vėliava. Tikiu, kad tai taps gražia Panevėžio tradicija. Kaip tradicija tapo visame pasaulyje Liepos 6-ąją giedama Tautiška giesmė – įkvėpimas drąsiems ir veržliems darbams, kuriant mūsų valstybę šiandien“, – sveikindamas panevėžiečius ir miesto svečius sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Pikniko dalyviai mielai klausėsi Tbilisio operos ir baleto teatro solistų ansamblio „Suliko“ koncerto, o 21 val. lietuvaičiai kartu su kartvelais giedojo tautišką giesmę.
Skaistakalnio parke pikniką užbaigė Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras su nauja koncertine programa „Aš – dalis tavęs“.
Skambėjo atpažįstami ir pamėgti lietuvių autorių kūriniai nuo Vytauto Klovos iki Viačeslavo Ganelino.
Pamėgtus kūrinius dainavo solistai Laima Česlauskaitė, Tomas Pavilionis, Eugenijus Chrebtovas. Simfoniniam orkestrui dirigavo Vidmantas Kapučinskas ir Martynas Bražas.
Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.
Liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę po sovietų okupacijos.
Šiais metais Seimas paskelbė liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
[quote_box_center] Istorija
Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju.
Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.
Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas.
Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.
Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Taigi dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.
Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m., kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.[/quote_box_center]