Finansų ministrė Gintarė Skaistė nesutinka, kad siekiant gauti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas, Lietuva neprivalėjo įsipareigoti vykdyti mokesčių reformą. Anot jos, šis instrumentas yra skirtas finansuoti Europos Komisijos (EK) nustatytoms sritims, į kurias įeina ir Europos Tarybos rekomendacijos peržiūrėti mokesčių sistemą.
„Kad aiškiai suprastume situaciją, reikia dekonstruoti patį procesą. EK yra pasakiusi, kad „Naujos kartos Lietuva“ arba RRF instrumentas yra skirtas žalinimui, skaitmenizacijai, bei Europos Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti. Europos Taryba jau 10 metų iš eilės teikia rekomendacijas dėl mokesčių sistemos peržiūros. Jeigu būtume neatliepę šių rekomendacijų, planas tiesiog nebūtų suderintas“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Galima sakyti, kad niekas nieko neliepė, bet paprašė įgyvendinti rekomendacijas. Galų gale tai, kas įrašyta „Naujos kartos Lietuva“ plane iš esmės atitinka ir Vyriausybės programą, už kurią balsavo Seimas“, – pabrėžė ji.
Taip pat, pasak ministrės, kad Lietuva gautų numatytas RRF lėšas reikalinga priimti ir nekilnojamo turto (NT) mokestį. Jos teigimu, jis yra 1 iš 4 sričių, kuriose Lietuva turi vykdyti sprendimus suderintus su EK, dalis.
„Yra keturios sritys, kuriose reikia priimti sprendimus: mokestinių lengvatų peržiūra, aplinkosauginiai ir turto mokesčiai, pajamų nelygybės mažinimas bei savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimas į nedarbo draudimo sistemą. Antroji grupė apima tiek priimtus aplinkosauginius mokesčius, tiek NT mokesčių keitimą“, – aiškino ji.
„Laikome, kad NT mokestis praplečia mokesčio mokėtojų bazę, tikėtina padidina fiskalinį efektą. Manome, kad tai atitinka ką esame suderinę su EK. Tačiau duomenys bus pateikti, kai bus priimti sprendimai“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. Eur (2,3 mlrd. Eur dotacijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Tuo metu dėl keturių iš 48 į Lietuvos planą įtrauktų priemonių, susijusių su apmokestinimu, EK nustatė, kad argumentai, kuriais paremiamas Lietuvos prašymas dėl dalinio plano pakeitimo, jo nepagrindžia. Todėl EK laikosi RRF reglamente nustatytos procedūros: apie preliminarias išvadas ji informavo Lietuvą, kuri turi per mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu
Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. Eur išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. Eur išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. Eur pirmąją išmoką.
