Teisėsauga atlieka tyrimą, kuriame devyni asmenys įtariami apgaule įgiję 230 tūkst. eurų ES paramos ir valstybės lėšų.
„Tyrimo metu surinkta duomenų, kad galimai apgaule įgyta 230 tūkst. eurų paramos bei pasikėsinta dar įgyti papildomai 200 tūkst. eurų paramos“, – žurnalistams antradienį sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
Anot jo, lapkričio 7 dieną buvo atlikta 40 kratų, įtarimai pareikšti devyniems fiziniams asmenims, sprendžiama dėl trijų juridinių asmenų.
Kratos buvo atliktos Vilniuje, Kaune, Alytuje, Lazdijuose, Varėnoje, Akmenėje. Jų metu paimti kompiuteriai, telefonai, dokumentai, kiti reikšmingi daiktai.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad grupė asmenų, siekdami apgaule įgyti biudžeto ir Europos Sąjungos lėšas, sukūrė nusikalstamas schemas ir pateikė paraiškas gauti lėšas trims projektams“, – sakė R. Urbonas.
Pasak R. Urbono, pirmuoju projektu siekta gauti lėšų įsigyjant pakavimo įrangą.
„Šitas projektas yra finansuojamas 40 procentų. Siekiant išvengti savo asmeninių lėšų panaudojimo, buvo pasitelktos trys įmonės ir tuo būdu, perleidžiant įgyjamą įrangą per šias įmones, įsigijimo kaina buvo sukelta dvigubai ir tuo būdu pasiekta tai, kad visiškai nereikia investuoti savo lėšų“, – teigė FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas.
Antrojo projekto metu įsigyta spaudos ant marškinėlių įranga, jos kaina taip pat buvo padidinta du kartus.
„(…) taip pat panaudotos įvairios įmonės, įsigyjama įranga „paaukštinama“, tada išvengiama savo lėšų investavimo“, – sakė R. Urbonas.
Trečią vykdomą projektą pareigūnai nustatė ikiteisminio tyrimo metu.
„Grupė asmenų nori įgyti apgaule lėšas, pasistatyti pastatą ir vykdyti veiklą. Pastato vertė apie 195 tūkst., tačiau buvo sutarta padidinti statomo pastato kainą, kad ji būtų dvigubai didesnė, tuo būdu visiškai nereikėtų investuoti savo lėšų“, – kalbėjo R. Urbonas.
Pasak Europos deleguotosios prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto, šiame ikiteisminiame tyrime atliekamas tyrimas dėl trijų sunkių nusikaltimų padarymo.
Ji pridūrė, kad darant šias veikas nebuvo naudojamas labai originalus modelis.
„Šioje baudžiamojoje byloje buvo naudojamos veiklos nevykdančios įmonės įvairiems tikslams, vienos – kaip tiekėjai, kitos – kaip konkursuose dalyvaujančios įmonės“, – teigė prokurorė.
Prokurorės teigimu, atlikus sulaikymus, kratas ir apklausus žmones, paaiškėjo, kad susiję asmenys nežinojo, kad dalyvauja nusikalstamose veiksmuose, buvo naudojami jų duomenys.
„Pagrindinė nusikalstamos veikos organizatorė turėjo duombazę duomenų, kuriuos galėtų panaudoti“, – tvirtino J. Steponavičiūtė-Otto.
