Deimantė Zinkevičė iš Genėtinių kaimo kasdien keliauja į mylimą darbą gėlių parduotuvėlėje „Deimantės gėlės“ Raguvoje. Moteris gėlėmis domėjosi ne visą gyvenimą ir net ilgą laiką nežinojo gėlių pavadinimų. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai suprato, jog šiame krašte nėra galimybės įsigyti puokščių įvairiomis progomis. Vienintelis buvęs sprendimas – vykti į miestą.
Iškilo problema
Deimantė Zinkevičė per 41-erius gyvenimo metus išbandė pačias įvairiausias specialybes: turgaus pardavėjos, kasininkės, nekilnojamojo turto brokerės. Taip pat dirbo banke, o po to tapo mama.
„Gėlėmis domėtis pradėjau visai netikėtai ir niekada nebūčiau pagalvojusi apie galimybę dirbti su jomis. Neturėjau jokios patirties šioje srityje. Atskirti galėjau rožę nuo gvazdiko, o visos kitos gėlės, mano akimis, buvo mistiniais ir įmantriais pavadinimais, kurių net nežinojau“, – juokėsi ji.
Gyvendama Genėtinių kaime, ji nuolat susidurdavo su problema, jog norėdama sveikinti artimą žmogų ar užsakyti, pavyzdžiui, Vėlinių puokštę, turėdavo vykti į Panevėžį.
„Tad su drauge sugalvojome surizikuoti ir Raguvoje atidaryti gėlių parduotuvę. Galvojome, jeigu mums buvo tokia problema, ji turbūt kamuoja ir kitus. Taip ir padarėme! Keliai šiame nuotykyje su kolege išsiskyrė, tačiau aš jau dirbu septynerius metus“, – pasakojo D. Zinkevičė.
Gėlės į namus
Floristė atviravo, kad gėlių poreikis – nemažas.
„Tiesiog žmonės, gyvenantys mažesniuose miesteliuose, taip pat tuokiasi, švenčia šventes, gimimo dienas, vardadienius, vestuvių sukaktis, Moters ar Valentino dienas, Jonines ir t. t. Taip pat, mirus artimam, neša gėlės žiedą, vainiką ar puošia įkapes. Aplinkinių miestelių gyventojai taip pat atvyksta. Visada malonu bendrauti ir bendradarbiauti, o jeigu jie pageidauja, aš važiuoju su puokšte nustebinti jų artimąjį“, – kalbėjo verslininkė.
Karantino metu pagrindinis jos darbas buvo pristatyti puokštes ir linkėjimus, tačiau tokia galimybė išlieka populiari ir dabar.
„Daug kas mėgsta ir naudojasi proga užsakyti gėles į namus, o aš jas mielai pristatau. Būna, kad artimieji gyvena užsienyje ir retai lanko tėvus, draugus, artimuosius, todėl jie gali pasinaudoti nors tokia galimybe ir šitaip nudžiuginti pasiilgtą, brangų žmogų“, – sakė ji.
Svajonė
„Galbūt pasakiškų turtų neuždirbsiu, bet šitas darbas džiugina, ramina, žavi, stebina, verčia tobulėti. Nors dar daug nepažinta, bet vis dar patinka. Turiu svajonę – noriu įsirengti patalpas Raguvoje ir ten įkurti erdvę edukacijoms vaikams, jaunimui, suaugusiesiems ir senjorams. Raguvoje ir aplink gyvena daug žmonių, kurie daro, kuria, domisi ir vis siekia išbandyti ką nors naujo. Miestelis gyvas ir džiaugiuosi, jog dar daug kam rūpi. Rūpi ir man!“ – dėstė D. Zinkevičė.
Meilė gėlėms ir gamtai
Paklausta, kokia gėlė yra jos mėgstamiausia, gėlininkė pripažino, kad viskas priklauso nuo dienos ir vyraujančios nuotaikos.
„Mano mėgstamiausios gėlės turbūt nėra. Visada priklauso, kaip tu jautiesi ir kokios emocijos tave supa, koks oras už lango ar išspaudė kas šypseną ryte. Pasakiškai saldžiai gaivus frezijos kvapas gali užburti, ir visose mano puokštėse tą dieną jas rasite. Gvazdikai savo spalvomis, formomis absoliučiai tinka visur. Rožė, kaip klasikos karalienė, tinka įvairiomis progomis. Gipsofilija paryškina ir suteikia saldų aromatą, o vėdrynų grožis – dieviškas. Eustomos, kardeliai, hortenzijos, tulpės, protėjos… Begalybė nuostabių gėlių. Meilę gėlėms, manau, mes nors minimaliai visi turime, kartu ir aš. Tik reikėjo tokio žingsnio patikrinti, kiek stipri ji yra“, – teigė moteris.
D. Zinkevičė gyvena gamtos apsuptyje, myli gamtą.
„Visada patiko miškas, laukas, parkas. Kiekvienas turime savo ramybės oazę. Man tai – gamta. Nesu grybautoja, nes nė vieno grybo nepažįstu, bet miške būti – labai patinka. Nesu daržininkė, bet džiaugiuosi užaugusiomis bulvėmis vazonuose. Turiu didelį palaikymą iš savo šeimos: vyro Irenijaus ir dukryčių Meilės bei Ievos. Mamai taip pat dėkinga, kad palaiko mane bei yra mano buhalterė. Be jos aš kaip be rankų. Artimųjų ir kitų žmonių geri žodžiai mane skatina ir motyvuoja tokiame mene. Visos floristės yra menininkės su savitu skoniu“, – kalbėjo kūrėja.
Renkasi ramių spalvų gėles
Artėjant lapkričio 1-ajai, moteris neslėpė, jog užimtumas – padidėjęs.
„Didžioji dalis žmonių šia proga su puokštėmis nori būti praktiški. Dirbtinių gėlių puokščių dar neatsisako ir nenuostabu, nes gėlių kokybė – labai gera. Klientų skonis įvairus, nors, sakyčiau, išlavintas. Estetiką tikrai mėgsta“, – pabrėžė ji.
Gėlių poreikis yra nemažas. Tačiau labiausiai klientai pageidauja švelnių, ramių spalvų gėlių.
„Žinoma, kapus puošia sodindami viržius, chrizantemų žiedus. Tokioje vietoje mes turėtume prisiminti savo artimą, aplankyti, kad ir ką jam atnešdami, nes tik vidinė žmogaus savijauta jį skatina puošti. Galbūt kartais perdėtai… Ir nepadeda skatinimas saugoti gamtą, nes tokią dieną valdo emocijos bei beviltiškumo jausmas, jog nieko pakeisti nebegali. Darbas ir užsakymai lapkričio šventėms prasideda jau nuo rugsėjo. Yra, kas mėgsta viską iš anksto užsisakyti, bet, žinoma, yra ir paskutinę minutę bėgančių. Pasiruošiu ir laukiu visų. Na, o spalį jau planuoju kalėdinius užsakymus“, – atviravo moteris bei pridūrė, jog nors dirba viena, didžiausiu darbymečiu jai mielai padeda šeimos nariai.
