Lietuva turi vieną geriausiai išvystytų kredito unijų ekosistemų Europos Sąjungoje, teigia finansų viceministrė Vaida Markevičienė. Pasak jos, nuosekliai vykdyta valstybės politika šioje srityje – 2018 m. sektoriaus reforma ir nuo šių metų pradžios įsigalioję įstatymų pakeitimai leido užtikrinti kredito unijų sektoriaus stabilumą, sudaryti sąlygas didesnei konkurencijai ir užtikrinti paslaugų prieinamumą plačiam įmonių ir klientų ratui.
„Po 2018 metais baigtos kredito unijų reformos, kuri sustiprino unijų kapitalą, padidinto jų tvarumą ir stabilumą, šis sektorius labai sutvirtėjo. Vertiname kredito unijų pastangas užtikrinant finansinių paslaugų teikimą visuomenei, ypač ten, kur nėra stambiųjų finansų rinkos žaidėjų. Kredito unijos aktyviai veikia regionuose, kur gyventojams užtikrinamas finansinių paslaugų prieinamumas, o smulkiam ir vidutiniam verslui suteikiamos sąlygos patogiau gauti finansavimą“, – konferencijoje„Lietuvos Kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“ sakė V. Markevičienė.
Pasak viceministrės, Finansų ministerija, sekdama geriausiais pasaulio pavyzdžiais, aktyviai dalyvavo ir palaikė kredito unijų sistemos kūrimą ir plėtojimą Lietuvoje. Tad, jos teigimu, šiuo metu Lietuvoje kredito unijų sistema veikia stabiliai ir jos vaidmuo ateityje turėtų augti.
„Kredito unijas norime matyti kaip stiprų žaidėją finansinių paslaugų sektoriuje, o ateityje jų vaidmuo turėtų dar labiau augti. Vienas svarbiausių iššūkių ateityje būtų didesnio kapitalo pritraukimas, tad svarbu ieškoti būdų tą padaryti, plečiant veiklos apimtis ir gerinant finansinių paslaugų teikimą“, – pabrėžė V. Markevičienė.
Visgi, pasak viceministrės, kredito unijos irgi turi atsižvelgti į globalias tendencijas ir ateities perspektyvas, tokias kaip paslaugų skaitmeninimas, prie kurio pereina vis daugiau vartotojų ir vis daugiau mokėjimų atliekama skaitmeninėje erdvėje.
Taip pat V. Markevičienė teigia, kad Lietuva nuolat stengiasi nukreipti skirtingus ES ir nacionalinius finansavimo šaltinius į kovos su klimato kaita priemones ir žaliąją pertvarką, siekdama iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika. Ji tikisi, kad tarp strateginių finansų sektoriaus, įskaitant kredito unijas, tikslų bus žaliųjų, atsinaujinančios energetikos projektų ir kitų sektorių, kuriuose klimato kaitos švelninimas yra labai aktualus, finansavimo.
