Europos Parlamento narys, atstovaujantis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, Liudas Mažylis lankėsi Panevėžyje.
Europarlamentaras per vieną dieną susitiko ir su gimnazistais, ir su kariais savanoriais, ir su kariais profesionalais, ir su policijos pareigūnais. Be to, L Mažylis atrado laiko pabendrauti ir su naujienų portalo JP žurnalistais ir atsakyti į klausimus.
Išskirtinio interviu metu politikas net pagyrė Panevėžio krepšinio klubą „Lietkabelis“ ir jo žaidėjus.
– Į Panevėžį atvykote kone visai dienai. Su kuo susitikote ir bendravote?
– Pirmiausia susitikau su R. Sargūno sporto gimnazijos gimnazistais, po to – su Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės savanoriais, vėliau – su Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariais ir galiausiai – su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais. Atvirai pasakius, kvietimą atvykti gavau iš KASP Vyčio 5-osios rinktinės.
– Susitikimai buvo su įvairiais žmonėmis, pradedant moksleiviais, o baigiant – policijos pareigūnais. Kokios pokalbių temos vyravo?
– Yra dvi temos, kuriomis kalbu. Ir šias temas bandau apjungti. Kalbu apie valstybės raidą ir temą bandau sutalpinti į akademinę valandą – 45 minutes. Pradedu nuo savo radinio Vatikane, o tai yra Mindaugo laikai. Praeiname 1918 metų vasario 16-ąją. Spėju papasakoti apie Kovo 11-ąją – šios dienos 30-jų metinių paminėjimas artėja.
Visa tai mėginu susieti su Europos integracijos idėjomis ir neblogai pasiseka. Pakalbu apie 1917 metų gruodžio 11-osios Lietuvos tarybos deklaraciją, kurios pagrindu Lietuva 1918 metų kovo 23 dieną buvo pripažinta Vokietijos. Kovo 11-osios deklaracijoje yra visi tie klausimai, į kuriuos Europa dar iki šiol negali atsakyti.
– Kokie tai klausimai?
– Sugalvota, kad Lietuva prisišlieja prie Vokietijos ir konvencijos sudaromos muitų, transporto, valiutų ir karinės sąjungų srityse. Visi šie iššūkiai tebeegzistuoja iki šiol. Valstybės lyg ir lieka suverenios ir į kai kurias sritys deleguoja savo atstovus. Tai diskusijų objektas ir nebaigtos spręsti problemos, nes integracija gali būti gili. Tų sričių yra daugiau.
Viską galima susieti, net ir su Brexit‘u, o tai aiškus dezintegracijos reiškinys – valstybė išstoja ir nutraukia ryšius, kurie buvo susiformavę per ilgus dešimtmečius. Taip, kad temos įvairios – valstybių ir Lietuvos politinės raidos, ši diena ir ateitis.
– Susitikimai vyko su įvairių grupių atstovais. Kokius klausimus išgirdote?
– Klausimų sulaukiu iš pasakojimų apie minėtus istorinius įvykius bei apie Nepriklausomybės akto suradimo aplinkybes. R. Sargūno sporto gimnazijoje moksleiviams buvo įdomu, ar sportuoju. Unikalus klausimas ir matyt nesu jo susitikimuose sulaukęs.
Be abejonės esu krepšinio komandos „Žalgiris“ sirgalius. Bet man patinka ir „Lietkabelis“. Taip pat esu gerbėjas. Kol buvau moksleivis, su sportu nedraugavau. Kūno kultūra nebuvo man maloniausia pamoka. Vėliau teko nemažai plaukioti baidarėmis, o ir į darbą važinėju dviračiu. Tai gimnazistams atsakiau, kad sportiškėju. Be to, domėjosi ir istoriniais dalykais, apie Nepriklausomybės akto suradimą. Klausė, ar buvau laimingas suradęs Aktą.
– Šis klausimas įprastinis?
– Tai vienas įprastinių klausimų, kokios emocijos užvaldė radus Nepriklausomybės aktą. Į šį klausimą sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, nes tos emocijos buvo fragmentuotos. Iškilo klausimų, kodėl Aktas surašytas ne mašinraščiu, o ranka.
Įprasta paklausti apie Europos Parlamentą, o, jeigu ir nepaklausia – vis tiek pasakoju. Pasakoju apie Europos praeitį, dabartį, pasakoju ir apie Kremliaus niekam tikusius darbus. Šiems darbams turi būti vieningas atkirtis.
Žinoma, papasakoju ir apie klimato kaitą, apie daugiametę finansinę perspektyvą, nes kaip tik dabar valstybių vadovai turi sutarti dėl to, nors Europos Parlamentas nenori pritarti biudžeto mažinimui. Manome, kad jis turi būti didesnis. Tuomet apsvarstome ir Lietuvos interesus. Be abejo, kalbame ir apie koronovirusą.
– Lietuvoje – tai klausimas Nr. 1. Panikuojama nemažai?
– Manyčiau, kad panika – betikslė. Pritariu, kad situacijos suvaldymas kelia didelius iššūkius. Tačiau bereikalinga panika, kuri eina priekyje visų darbų, savotiškai užprogramuota. Tas virusas turi išskirtinę savybę, nes labai sudėtinga izoliuoti apsikrėtusius ir nustatyti pirminį variantą.
Atsiranda ligos židinys ir niekas negali nustatyti, kaip jis atsirado. Pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje – ėmė ir atsirado. Bet, manau, kad informacija šiomis dienomis pateikiama pakankami tiksli. Juolab kad ir apie panikos sklidimą taipogi reikia kalbėti. Tie dalykai yra suvaldomi ir bus suvaldyti.
– Koks klausimas iš panikos srities stebino?
– Piktinasi, kad negali nusipirkti medicininių kaukių. Tuomet klausiu, kaip elgėsi žmonės prieš pusšimtį metų? Medicininių kaukių nebuvo, bet žmonės rado išeitį – gamino kaukes iš marlės. Kai jos užsiteršdavo, mokėjo jas sterilizuoti. Esu iš medikų šeimos, tai žinojau, kaip sterilizuoti tokias kaukes. Tokiomis aplinkybėmis ir Europoje kalbame apie žiedinę ekonomiką, o tai yra daugkartinio naudojimo indai ir tuo pačiu – daugkartinio naudojimo kaukės.
– Kodėl apie koronavirusą šykščią informaciją teikia Rusija, kuri turi pačią ilgiausią sieną su Kinija?
– Šis klausimas – įdomus. Specialiai šiuo aspektu nesidomėjau, bet būtų blogai, jeigu Rusijoje ar kitoje valstybėje pavojus būtų apibrėžtas ir slapstomas. Duomenų tokių, kad Rusija taip elgtųsi – neturiu. Tačiau, jei valstybė taip elgsis – bus blogai.
Beje, Europos Parlamente kyla klausimai, ar Kinija pateikia tikslią informaciją, ar nesumažina atvejų skaičiaus. Tuo klausimu buvo rimti įtarimai, bet tuo pat metu Kinijoje buvo skleidžiama propaganda, nes kai iš Europos vyko delegacija tikrinti detalių apie koronavirusą, buvo sakoma, esą atvyko iš jų pasimokyti.
– Dėkoju už pokalbį.