Pasibaigus 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) parengė rezoliucijos projektą, kurį antradienį įteikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM).
Dokumentas parengtas paaiškėjus, jog šiemet bendras deklaruotas ekologinių ūkių plotas mažėjo – asociacijos pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių bendras deklaruotas plotas sumažėjo apie 14 proc.
„Vietoje planuoto augimo ekologinių ūkių plotas 2023 m., lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė tik apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto“, – rašoma šią savaitę platintame asociacija pranešime.
„Asociacija rengdama rezoliuciją ŽŪM pabrėžė, kad pokyčiai yra būtini, siekiant išvengti ekologinių ūkių išnykimo Lietuvoje. Atstovai ministerijos prašo atsižvelgti į jų parengtus pasiūlymus ir koreguoti esamas paramos priemonių programas, kurios leistų įgyvendinti užsibrėžtus Lietuvos tikslus auginti ekologinių ūkių skaičių“, – teigiama jame.
LEŪA teigimu, tokiu mastu ekologinių ūkių Lietuvoje sumažėjo pirmąkart. Pasak asociacijos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus, kritimą lėmė neteisinga ŽŪM politika.
Rezoliucijoje dėstoma, jog pagal dabartines žemės ūkio strateginio plano nuostatas, didesniems nei 200 ha ekologiniams ūkiams išmokos mažinamos 30 proc., kai chemizuotiems apribojimų nėra.
Todėl esą žemdirbiams palankiau ūkininkauti neekologiškai, kartu išvengiant ir griežtos kontrolės ir sertifikavimo kaštų.
„Dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. Būtent todėl jau šiandien matome, kad reikšminga dalis Lietuvos ekologinio ūkio atstovų, vidutiniai ir didesnieji, gamybinę veiklą vykdantys ūkiai (…) pasitraukė iš šios veiklos“, – pranešime teigia M. Petkevičius.
Ministerijai adresuotame rezoliucijos projekte dar teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi tarpusavyje prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos: „Pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo ir pan.“
Anot rezoliucijos, ekologiniams ūkiams ekoschemose numatyti didesni gamybinių veiklų apribojimai nei chemizuotiems ūkiams.
ELTA primena, kad sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų neliko žalinimo išmokos. Vietoje to, ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų.
ŽŪM pirmadienį skelbė, jog šiemet deklaruota 212,2 tūkst. ha ekologinių plotų (įskaitant perėjimą prie ekologinių), o tai sudaro apie 82 proc. 2022 m. deklaruoto ploto.
Ekologinėje sistemoje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ deklaruota 29,6 proc. nuo Strateginiame plane suplanuoto 2023 m. ploto, tačiau 2023 m. naujai deklaruotų plotų yra apie 50 proc. daugiau nei 2022 m. Ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ deklaruota 50,6 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto, o kaimo plėtros intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas.
Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ – 75,5 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto.
