Liberalų sąjūdis galimai palaikytų dalį mokesčių sistemos pakeitimų kitame Seime, teigia partijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Tačiau, pabrėžia jis, liberalai visiškai nepritaria drąstiškiems perskirstymo didinimo siūlymams.
„Kai kurie atsargūs mokestiniai pakeitimai galėtų būti tai, dėl ko liberalai pridėtų savo petį prie tos kairiosios koalicijos, jei tai nebus radikalus perskirstymo didinimas. Nemanau, kad reikia 3 mlrd. eurų didinti perskirstymą. Tai yra papildomai apmokestinant žmones ir verslus. Todėl prašyčiau, labai atsargiai žiūrėti“, – LRT radijui teigė E. Gentvilas.
Liberalas tikisi, kad nors naują valdančiąją koaliciją formuoti planuojančių socialdemokratų ir „valstiečių“ pasisakymai yra radikalūs, po rinkimų drastiškų siūlymų bus mažiau.
„Tikiu, kad būtų mažiau radikalumo, nei kas kalbama, kai bus reali centro-kairiosios dauguma“, – vertino jis.
Taip parlamentaras kalbėjo po socialdemokratės Rasos Budbergytės teiginio, kad partijos galėtų bendradarbiauti socialinės politikos klausimais, bet ekonominiais klausimais, anot jos, nuomonės išsiskiria.
„Liberalai yra labai mums palankūs kalbant apie socialinę politiką. Bet jie prieš mokesčius ir jų pirmininkė yra pasakiusi, kad nedidinti perskirstymo“, – aiškino R. Budbergytė.
R. Budbergytė: mokesčių reforma – neišvengiama
Socialdemokratė tikino, kad matant augančius socialinės politikos ir infrastruktūros finansavimo poreikius, didėjantį skurdą, mokesčių reforma kitame Seime – neišvengiama. Taip pat, anot jos, reikės peržiūrėti ir tai, kaip šios lėšos skirstomos ir ar nėra švaistomos.
„Visos Vyriausybės nenori daryti mokesčių reformos. Bet mes nepadengsime poreikių vien iš ekonomikos augimo“, – tikino ji.
„Valstybės kontrolės išvados (kad valstybės lėšos nėra efektyviai naudojamos – ELTA) yra solidžios, bet pats Seimas nesiima vykdyti priežiūrą, taip užtikrinant efektyvesnį panaudojimą“, – vertino ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
