Biudžetinės įstaigos vadovas negalėjo mokėti didesnių priemokų už papildomą darbą COVID-19 pandemijos metu nei leidžia teisės aktai, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT).
Anot KT, valstybės ir savivaldybės darbuotojų atlyginimą reglamentuojančiame įstatyme numatyta darbuotojų skatinimo tvarka atitinka Konstituciją.
„Įstatymų leidėjas, ginčytu teisiniu reguliavimu įtvirtindamas aiškius ir objektyvius priemokų skyrimo kriterijus bei sąlygas, tinkamai įgyvendino konstitucinius reikalavimus, kylančius, be kita ko, iš Konstitucijos nuostatų, kuriose įtvirtinti konstituciniai Seimo įgaliojimai“, – nusprendė teismas.
Į teismą individualiai kreipęsis fizinis asmuo prašė išaiškinti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostata, pagal kurią paskata negali būti didesnė nei du pareiginių algų dydžiai.
Jis KT išaiškinimo paprašė po to, kai 2022 metais Darbo ginčų komisija nustatė, jog jo vadovauta biudžetinė įstaiga darbuotojams sumokėjo didesnes priemokas nei leidžia įstatymas – todėl įstaigai buvo padaryta 11,3 tūkst. eurų turtinė žala, kurią asmuo buvo įpareigotas atlyginti.
Pasak asmens, maksimalūs priemokų dydžiai turėjo būti taikomi ir tuomet, kai jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų darbo krūvis išaugo dėl neišvengiamai susiklosčiusių aplinkybių – koronaviruso infekcijos.
„Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui teigė, kad (…) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį, nepriklausomai nuo darbo masto padidėjimo apimties ir priežasčių, biudžetinių įstaigų darbuotojams mokamų priemokų dydžiai negalėjo viršyti šiame įstatyme nustatytų ribų ir kitokio teisinio mechanizmo atlyginti už jų faktiškai atliktą darbą įstatymai nenumatė, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui“, – teigiama KT pranešime.
Anot teismo, asmens skundo netenkino Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus miesto apygardos teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinio skundo nepriėmė.
KT teigė, kad įstatymų leidėjas, siekdamas atsakingai ir racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, gali nustatyti šių priemokų ar priemokų sumos apribojimus.
