Spaudžiant šalčiui ir iškritus gausiam sniegui, galvos skausmu tampa išaugusios sąskaitos už šildymą. To priežastis – ne tik temperatūros pokyčiai, bet ir neefektyvus šilumos energijos panaudojimas. Tyrimai rodo, kad net 86 procentai Panevėžio miesto pastatų yra nerenovuoti ir energetiškai neefektyvūs – šiluma eikvojama per nesandarius langus, duris, sienas. Situacijos negerina ir ydingi gyventojų įpročiai. Švaistant šilumos energiją išauga pastatų išlaikymo kaštai, teršiama mūsų gyvenamoji aplinka.
Šias problemas spręsti ėmėsi Panevėžio mechatronikos centro tyrėjų komanda. Jie sugalvojo nestandartinį būdą, kaip taupyti šilumos energiją atsižvelgiant į kiekvieno pastato unikalias savybes ir šilumos eikvojimo tendencijas. Pasitelkę savaime besimokančio dirbtinio intelekto technologijas mokslininkai sukūrė universalų algoritmą pastatų šilumos duomenims analizuoti. Algoritmas jau išmėginamas Panevėžio kolegijoje ir „Minties“ gimnazijoje.
Mechatronikos centro direktoriaus Donato Pelenio pasakojimu, šių įstaigų patalpose buvo įdiegti mikrokompiuteriai, temperatūros, šilumos debeto ir drėgmės matavimo, mobilaus ryšio bei kiti įrenginiai. Jų renkamiems duomenims apdoroti žmogaus nereikia – visą darbą nuotoliniu būdu atlieka dirbtinis intelektas.
„Šildymo sezonu metu analizuodama didelius kiekius duomenų, sistema galiausiai išmoks pati pateikti rekomendacijas, kur ir kaip konkrečiame pastate optimizuoti šilumos suvartojimą. Tokią sistemą bus galima siūlyti panaudoti modernizuojant darželių ir mokyklų šilumos energijos tiekimo valdymą. Pati sistema nėra brangi, o miestui ji leistų sutaupyti ne vieną šimtą tūkstančių eurų“, – tikina D. Pelenis.
Tyrėjų komanda algoritmą ketina tobulinti iki pat šildymo sezono pabaigos, jų progresą ir rezultatus galima sekti interneto svetainėje www.panevezys4.lt.
Panevėžiečių sukurtai metodologijai pasiteisinus, ją būtų galima išvystyti iki produkto, kuris spręstų pastatų energinio efektyvumo iššūkius, aktualius visai nekilnojamojo turto rinkai.
