Įprastai suaugusiam žmogui rekomenduojama per parą išgerti nuo 30 iki 35 ml vandens vienam kūno masės kilogramui, sako gydytoja dietologė, „Vilniaus dietologijos centro“ direktorė Eglė Kliukaitė. Taigi 60 kilogramų sveriantis žmogus turėtų išgerti kiek daugiau nei du litrus vandens per parą. Tačiau retas kuris taip daro – įprasti gerti daugiau vandens, paversti tai natūralia rutinos dalimi paprasta toli gražu ne kiekvienam.
Gydytojos E. Kliukaitės teigimu, būna tam tikrų būklių, kai suvartojamų skysčių kiekį reikia riboti, pavyzdžiui, inkstų arba širdies nepakankamumas. Kitais atvejais, tarkime, sportuojant, reikia suvartoti dar daugiau nei rekomenduojama norma vandens.
„Ta norma sudaro maždaug aštuonias stiklines. Jeigu žmogus geria per mažai vandens, gali jausti burnos gleivinės džiuvimą. Vis tik dažniau pojūčiai būna mažiau akivaizdūs, organizmas gali tiesiogiai vandens nereikalauti. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, širdies ritmo sutrikimą. Dažnai į tai, deja, numojama ranka“, – aiškino specialistė.
Taigi vandens trūkumas gali lemti ne tik prastą savijautą, bet ir eilę sveikatos sutrikimų ar net kelti didesnį pavojų. Bet kaip įprasti gerti daugiau vandens, jeigu iki šiol tam neskirdavote dėmesio? Štai keletas gydytojos dietologės E. Kliukaitės patarimų, kaip vandens gėrimą padaryti įprasta ir net žaisminga kasdienybės dalimi:
Atsikėlus iš ryto pirmiausia turėtume išgerti stiklinę vandens. Tai bus puiki dienos pradžia. Be to, jeigu iš vakaro ant staliuko prie lovos pasidėsite vandens, tikrai nepamiršite jo išgerti vos atsibudę.
Skysčius patartina gerti tarpuose tarp valgių. Tad jeigu jau galvojate apie tai, kad netrukus reikės eiti pavalgyti, įpraskite su kiekvienu valgymu susieti ir mintį apie vandenį – atsigerti reikėtų pusvalandį prieš valgį.
Galima turėti specialų indą, butelį, kurio talpa būtų tokia, kokio vandens kiekio reikia per parą. Jį galima visur turėti su savimi. Tai, kiek stiklinių jau esame per dieną išgėrę, dažniausiai pasimiršta ir šis skaičius painiojasi. Tinkamos talpos butelis visuomet leis žinoti, kiek dar būtų gerai tą dieną išgerti.
Galima pakeisti požiūrį į vandenį kaip į paprastą gėrimą. Kad būtų įdomiau ir skaniau jį gerti, galima pagardinti mėta, citrinos, laimo ar kitų citrusinių vaisių skiltelėmis arba sultimis. Jeigu norisi daugiau estetikos, gerkite vandenį iš gražių stiklinių, lyg prabangų gėrimą. Tegul tai būna žaidimas ir malonumas.
Jeigu darbovietėje nėra prieinamo geriamojo vandens šaltinio arba jis nėra švarus, į darbą būtinai neškitės geriamojo vandens arba sutarkite, kad tuo pasirūpintų darbdavys.
Na, o didžiausiems užuomaršoms, žinoma, padės ir telefone nustatomi reguliarūs priminimai išgerti vandens. Kodėl gi ne, jeigu pakankamas vandens kiekis yra itin svarbus gerai savijautai ir sveikatai?
Daug vandens galima gauti valgant daržoves ir kitus maisto produktus:
Salotų („Iceberg“) sudėtyje yra 96 proc. vandens;
Žalių agurkų sudėtyje yra 95 proc. vandens;
Arbūzų sudėtyje yra 92 proc. vandens;
Virtuose brokoliuose yra 91 proc. vandens;
Piene yra 91 proc. vandens;
Špinatuose yra 91 proc. vandens;
Žaliuosiuose žirneliuose yra 89 proc. vandens;
Žaliose morkose yra 88 proc. vandens;
Apelsinuose yra 87 proc. vandens;
Grūduose – 85 proc. vandens;
Obuoliuose – 84 proc. vandens.
