Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis artimiausiu metu žada surengti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įvedimo.
„Paprašysiu krašto apsaugos kolegų parengti pristatymą, nes analizė yra atlikta ir su galimomis datomis, ir su galimais finansais, kaip tai galėtų būti įvesta, kaip visuotinis šaukimas galėtų atrodyti. Pakviesiu partijų vadovus drauge išklausyti tą pristatymą ir tuo pačiu padiskutuoti, kokios opcijos sulauktų palaikymo Seime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tą ketinu daryti artimiausiu metu, kai pavyks suderinti datą“, – pridūrė jis.
Anot konservatorių vadovo, šiuo metu viešoje erdvėje vykstanti diskusija apie blogėjančią saugumo situaciją regione ir požiūrį, kaip į tai reaguoti, parodė, jog partijos mąsto panašiai ir formuojasi pozicija, kad visuotinis šaukimas yra būtinas.
„Diskusija gana netikėtai parodė, kad konsensusas formuojasi (dėl visuotinio šaukimo – BNS) arba yra vilties, kad jis gali formuotis, nepaisant to, kad klausimas yra sudėtingas ir ilgai nebuvo rasta jam sutarimo, nebuvo rasta sutarimo derinant naujausią partijų susitarimą“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, sprendimą dėl visuotinio šaukimo įvedimo galima priimti greitai, tačiau užtruks pasirengti jį įgyvendinti.
Be to, G. Landsbergio teigimu, lygiagrečiai būtina stiprinti aktyviojo rezervo parengtį, modernizuoti ginkluotę ir atlikti kitus darbus.
Diskusijos dėl gynybos stiprinimo tarp politikų įsisiūbuoja Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai šiemet nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.
Dėl šių pokyčių dar turės apsispręsti Seimas.
Ministro teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tai nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.
A. Anušausko duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus. Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.
Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.
Dabar devynių mėnesių karo tarnybai kasmet pašaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių.
