Miltinius patiekalus mėgstame, tačiau neretai miltai sulaukia prieštaringų vertinimų: neva geriau jų nevalgyti ar visai atsisakyti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė įsitikinusi, kad tokių kraštutinumų vaikytis neverta, o saikingai valgydami miltinius patiekalus savo sveikatai tikrai nepakenksime. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kokių miltų galima įsigyti prekybos centruose ir kurie iš jų – populiariausi, o artėjant Velykoms iš jų kviečia išsikepti purią bei gardžią citrininę pynę.
Miltiniai patiekalai suteikia energijos
Iš grūdų sumalti miltai – tūkstančius metų žmonių mityboje naudojamas ir pasotinantis produktas. Anot gydytojos dietologė dr. Editos Gavelienės, miltiniai patiekalai suteikia būtinos energijos. Tiesa, skirtingų rūšių miltai skiriasi savo maistingumu, o sveikatai palankiausi ir organizmui vertingiausi yra grikių bei viso grūdo miltai.
„Miltai ir iš jų pagaminti patiekalai – energijos šaltinis. Tai – kompleksiniais angliavandeniais turtingas produktas, o tam tikros miltų rūšys dar gali būti praturtintos ir skaidulomis, įvairiais mikroelementais bei vitaminais. Grikių miltai laikomi sveikatai palankiausiais, nes juose gausu geležies ir visaverčių baltymų. Toliau, pagal maistingumą, rikiuojasi viso grūdo ruginiai ir kvietiniai miltai. Tačiau raciono paįvairinimui galima rinktis ir migdolų, bolivinių balandų, avinžirnių, burnočio, moliūgų sėklų ar kitas miltų rūšis, o ir aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, vartojant saikingai, gali rasti vietos racione. Kitaip tariant, kuo įvairesnius miltus naudosime, tuo ir mūsų racionas bus turtingesnis“, – teigia dr. E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė priduria, kad įvairios diskusijos apie miltų vartojimą ar žalą kilo populiarėjant beglitiminėms dietoms. Tačiau jų laikytis turėtų tik glitimo netoleruojantys arba celiakija sergantys žmonės. O šių sveikatos nusiskundimų neturintys žmonės miltų ir miltinių patiekalų neturėtų išbraukti iš savo valgiaraščių.
„Visuomet bus geriausia, jei mūsų mitybos racionas bus kuo įvairesnis ir turtingesnis skirtingais produktais, todėl kažko atsisakyti niekada nebus geriausia išeitis. Tendencija, kai sergančiųjų gydomasis racionas išpopuliarėja plačiojoje visuomenėje, pasitaiko neretai, tad tas pats nutiko ir su miltais. Tačiau celiakija sergančiųjų populiacijose yra vos apie procentą. Taigi, tikrai tik daliai žmonių tokia beglitiminė dieta būtina. Yra ir dar vienas negalavimas, kurio varginami žmonės geriau jaučiasi smarkiai sumažinę ar visai atsisakę glitimo – neceliakinis jautrumas gliutenui. Tiesa, ir neceliakinio jautrumo glitimui atvejų skaičius nėra didelis. O grūdo baltymas – glitimas – nesergantiems celiakija ar neceliakiniu jautrumu gliutenui, visiškai nieko blogo nedaro“, – aiškina gydytoja dietologė.
Vienas universaliausių produktų
Miltų turbūt rastume kiekvienuose namuose. Tai – universalus, pigus ir kulinarijoje plačiai naudojamas produktas: nuo skirtingų kepinių, blynų ir lietinių, iki naminių makaronų, koldūnų ar tirštų padažų – visiems šiems patiekalams prireiks bent kelių saujų ar poros šaukštų miltų.
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad nors populiariausi išlieka aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, vis dėlto pirkėjai dairosi ir kitų, sveikatai palankesnių miltų alternatyvų: „Savo asortimente turime pilno grūdo kvietinių ir ruginių miltų, spelta miltų, viso grūdo avižinių ir grikių miltų. Taip pat siūlome nemažai miltų, tinkančių glitimo netoleruojantiems ar tiesiog naujų bei įdomesnių skonių ieškantiems pirkėjams. Iš tokių turime ryžių, kukurūzų, avinžirnių, grikių, kokosų, žemės riešutų, migdolų miltų bei skirtingų jų mišinių.“
Kviečiame išsikepti gardžią ir pigią citrininę pynę. Šiek tiek saldi, bet labai puri duonelė tiks Velykų stalui, o aptepę jos riekeles sviestu arba mėgstamomis užtepėlėmis – galėsite ja mėgautis ir savaitgalio pusryčiams.
RECEPTAS
Citrininė pynė
Kepiniui reikės:
7 g sausų mielių
¼ puodelio ir 1 a. š. šilto vandens;
½ puodelio ir 1 a. š. cukraus
¾ puodelio šilto pieno
115 g sviesto
1 a. š. citrinos žievelių;
1 v. š. citrinos sulčių;
5 puodelių miltų
4 vnt. kiaušinių
1 v. š. aguonų.
Kaip gaminti:
- Dideliame dubenyje mieles sumaišykite su šiltu vandeniu ir šaukšteliu cukraus. Leiskite pastovėti apie 5 min. Įpilkite pieną ir citrinos sultis, sudėkite sviestą, suberkite citrinos žieveles, miltus ir likusį cukrų, įmuškite 3 kiaušinius. Plakite iki vientisos masės, toliau maišydami palaipsniui suberkite likusius miltus, kol tešla atšoks nuo pirštų, bet liks šiek tiek lipni.
- Išverskite tešlą ant švaraus, miltais pabarstyto paviršiaus. Minkykite, kol ji taps vientisa. Perkelkite tešlą atgal į dubenį, uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir leiskite pailsėti kambario temperatūroje, kol masė padvigubės (maždaug 1,5 val.).
- Išverskite tešlą ant darbinio paviršiaus ir padalinkite į dvi lygias dalis. Vieną tešlos dalį padalinkite dar į tris lygias dalis ir iš kiekvienos suformuokite 35–38 cm ilgio virveles ir jas supinkite. Perkelkite pynę į kepimo skardą, išklotą sviestiniu popieriumi. Pakartokite procesą su likusia tešlos dalimi. Uždenkite paruoštas pynes ir leiskite pastovėti kambario temperatūroje, kol masė padvigubės (apie 1 val.).
- Įkaitinkite orkaitę iki 190 ºC. Nedideliame dubenyje išplakite likusį kiaušinį ir arbatinį šaukštelį vandens. Tolygiai aptepkite duoną šiuo plakiniu ir kepkite pynę įkaitintoje orkaitėje apie 22 min., kol gražiai paruduos.
Skanaus!
