Įvairiausias traumas patyrę vaikai vasarą – gydytojų kasdienybė, tačiau ir prasidėjus mokslo metams darbo medikams nesumažėja: sužalojimų mažamečiai patiria ne tik laisvalaikiu, bet ir ugdymo įstaigose. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovė įvardija, dėl kokių traumų mokiniams dažniausiai skiriamos išmokos, o šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pataria susirūpinti tiems, kurių vaikai lanko sporto būrelius ar į mokyklas važinėja elektriniais paspirtukais.
Jaunesni vaikai susižeidžia dažniau, vyresni – sunkiau
Šeimos gydytojas P. Jacevičius tikina, kad pradinių klasių vaikai dažniausiai susižeidžia parkritę. Dėl neatsargumo ar aktyvių veiklų, neturint pakankamai įgūdžių taip pat patiriami įvairūs nubrozdinimai, sumušimai, neišvengiama ir kur kas rimtesnių sužalojimų: galūnių lūžių, smegenų sutrenkimų. Remiantis mediko praktika, mokyklose dažniausiai patiriami galūnių, ypač rankų, lūžiai.
„Dažniausiai smulkesnės traumos, kaip sumušimai, įsipjovimai, susitrenkimai, sugyja be jokių komplikuotų pasekmių ir nereikalauja sudėtingų procedūrų ar dažno medikų įsikišimo. Visgi, mokyklinio amžiaus vaikai patiria ir gerokai rimtesnes traumas, pavyzdžiui, jiems itin dažnai išnyra sąnariai, tokie kaip alkūnių ar pečių. Be to, dažnai išmušami dar palyginti silpni vaikų pieniniai dantys. Dėl vaikų smalsumo taip pat pasitaiko įvairūs nudegimai – jie gali palikti ilgalaikius randus, galinčius turėti pasekmių tolimesniam vaiko gyvenimui“, – pasakoja gydytojas.
Jis pastebi, kad skirtingo amžiaus vaikų traumos taip pat skiriasi: mažesni vaikai dažniausiai neužsiima itin nesaugiomis ar rizikingomis veiklomis, juos dažniau ir atidžiau stebi tėveliai. Tuo tarpu paauglių veiklos dažnai yra pavojingesnės, tačiau jie jau turi daugiau informacijos ir patirties apie galimus nesėkmingus nutikimus, todėl labiau saugosi patys.
„Skiriasi ir pačių suaugusiųjų požiūris į skirtingo amžiaus atžalas: mažesniems skiriama didesnė priežiūra, o paaugliams neretai leidžiama kur kas daugiau. Paaugliai daugiau sportuoja, lanko įvairius aktyvios veiklos užsiėmimus, tad jiems pasitaiko įprastos sportuojančiųjų traumos – sąnarių, raiščių, raumenų patempimai, dažnai nukenčia keliai, kulkšnys. Jiems taipogi būdingos dar rizikingesnės veiklos, pradedamos vairuoti motorinės transporto priemonės. Gali būti eksperimentuojama ir su psichiką veikiančiomis medžiagomis, tad didėja sunkių traumų, atvirų lūžių, galvos, stuburo sužalojimų rizika“, – teigia P. Jacevičius.
Traumos gali kainuoti brangiai
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ statistika rodo, kad per metus dėl patiriamų traumų išmokama per 2 tūkst. vienetų išmokų – maždaug po lygiai traumas patyrusiems vaikams ir suaugusiesiems. Vis dėlto, kaip pastebi bendrovės Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė, vaikai sudaro apie 30 proc. visų apdraustųjų, todėl jų susižalojimai yra kur kas dažnesni.
„Mūsų turimos statistikos duomenys per daug nenutolsta nuo to, ką minėjo gydytojas. Dažniausiai nepilnamečiai susižeidžia rankas, kiek rečiau patiriamos kojų traumos – pastarosios dažniau ištinka suaugusius asmenis. Vaikams taip pat dažnai pasitaiko įvairūs minkštųjų audinių sužalojimai, dėl kurių atsiranda randai, taip pat patiriamos raumenų, raiščių, sausgyslių traumos.
Jau kurį laiką stebime, kad klientai vis dažniau susirūpina savo vaikų gyvybės draudimu, kuris apima ir traumų draudimą. Juk mažieji yra labai aktyvūs, nenustygsta vietoje, jiems norisi viską išbandyti, pajusti savo galimybių ribas. Į paauglystę įžengusiems jau kyla kitokių iššūkių – dažnas aktyviai sportuoja, o įvairiose treniruotėse, varžybose traumos dažniausiai neišvengiamos. Deja, tiek jaunesniems, tiek vyresniems vaikams įvykstančios traumos gali nemenkai ištuštinti tėvelių kišenes, ypač, jei norima kuo greitesnio gydymo ir sveikimo, geriausių specialistų pagalbos. Draudimas tokiais atvejais yra nepamainomas kasdienybės atributas“, – sako I. Veličkienė.
Tėvų elgesys taip pat ne visada tinkamas
Gydytojas P. Jacevičius vis dėlto pastebi, kad laisvalaikiu vaikai susižeidžia dažniau nei mokymosi įstaigose. Dėl to didelė atsakomybė tenka ir tėvams, kurie kartais ir patys įtraukia į pavojingus užsiėmimus. Kiek rimtesni sužalojimai pasitaiko aktyviai laiką leidžiant lauke, pavyzdžiui, šokinėjant ant batutų ir neatsargiai naudojant elektrinius paspirtukus.
„Šokinėjimas ant batutų dažniausiai baigiasi įvairiais kojų lūžiais, galvos ar stuburo traumomis, galinčiomis palikti ilgalaikių pasekmių. Patarčiau atkreipti dėmesį ir į paspirtukų naudojimą – nelaimės dažniausiai nutinka, kai vienu paspirtuku važiuoja keli vaikai, ar tuomet, kai patys tėvai paspirtukais veža savo vaikus. Avarijos atveju iš inercijos suaugęs žmogus gali su visu savo svoriu sutrenkti vaiko galvą į paspirtuko vairą. Taip geriausiu atveju vaikas paliekamas be poros dantų ar kiek kreiva nosimi, o blogiausiu – su žandikaulio, kaukolės kaulų lūžiais bei rimtais smegenų sužalojimais“, – dėsto medikas.
Pasak jo, kad ir kokio amžiaus būtume – nuo traumų nėra apsaugoti net ir tie, kurie elgiasi atsargiai ir neužsiima pavojų keliančiomis veiklomis. Visgi, apie įvairias rizikas, skausmingas pasekmes ir galimas traumas vaikai turėtų būti mokomi nuo mažų dienų. Tiesa, nereikėtų šios temos nuspalvinti grėsmingomis ir gąsdinančiomis spalvomis, tačiau supažindinti su įvairiais būdais apsisaugoti ir tai rodyti savo pavyzdžiu – labai vertinga.
