Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia kasmet gaunantis po keliolika skundų prašant atidėti privalomą karo tarnybą, dažniausios nurodomos priežastys – darbas, prisiimti finansiniai įsipareigojimai, taip pat „Brexitas“.
Pasak teismo, dažniausiai Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Krašto apsaugos ministerijos sprendimus neatidėti prievolės skundžia Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka gali būti atidėta, jei atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Tačiau, pasak teismo, teisės aktai neįtvirtina konkretaus sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele, tad kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai.
„Skunduose pareiškėjai dažnai nurodo, kad, neatidėjus karinės tarnybos, jie praras darbą, teks nutraukti buto nuomos sutartį. Teismas tokius abstrakčius argumentus laiko nepagrįstais“, – teigiama pranešime.
Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog asmuo dirba, taip pat nėra pagrindas atidėti karinę tarnybą – patys pareiškėjai skunduose dažniausiai nepaaiškina, kaip, atidėjus karinę tarnybą kitiems metams, jie nepraras darbo vietos.
„Skunduose taip pat teigiama, kad nebus įmanoma vykdyti finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, nebus galimybės grąžinti kreditų), jeigu teks atlikti privalomąją karinę tarnybą. Teismo įsitikinimu, bendro pobūdžio teiginiai apie finansinius nuostolius ar praradimus nėra pagrindas atidėti karinę tarnybą. Be to, asmenys, žinodami, kad bus šaukiami atlikti privalomąją karo tarnybą, turėtų įvertinti ir galimą riziką dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo“, – informuoja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Pareiškėjai taip pat kartais dėsto ir argumentus, kad Jungtinėje Karalystėje dėl pereinamojo „Brexito“ laikotarpio ekonominė situacija yra sudėtinga ir nėra kam perduoti įkurtos įmonės valdymo.
„Tačiau pareiškėjai tokių teiginių negali pagrįsti konkrečiais įrodymais, kad tose įmonėse nėra kitų asmenų, galinčių vykdyti bendrovės įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad bendro pobūdžio teiginių nepakanka daryti išvadą, jog asmenims nevykdant veiklos 9 mėnesius bus padaryta tokia žala, kad vėliau nebus galimybės atnaujinti bendrovės veiklą, įmonė bankrutuos ir panašiai“, – tvirtina teismas.
