Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, teisininkas Dainius Žalimas teigia antrajame prezidento rinkimų ture remiąs premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, tačiau jos pergale netiki.
„Yra tik viena kandidatė, kuri vertybiškai atitinka mano pažiūras, bet, deja, galiu pasakyti, kad, ko gero, galime iš anksto pasveikinti būsimą šitų rinkimų nugalėtoją, tai yra dabartinį prezidentą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.
„Aš, be abejo, remiu (I. Šimonytę – BNS), bet visi suprantame, kas su perspektyvomis ten yra blogai“, – tvirtino D. Žalimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į antrą prezidento rinkimų turą pateko antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda ir konservatorių keliama Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Vertindamas savaitgalį vykusių prezidento rinkimų rezultatus D. Žalimas teigė pastebėjęs nerimą keliančių tendencijų.
„Pavyzdžiui, 7 proc., surinkti pono (Eduardo) Vaitkaus, kuris atvirai transliavo visą laiką maskvietišką propagandą, ten praktiškai pažodžiui sutampa su Rusijos istorijos ir teisės vadovėliais. Yra pono (Igno) Vėgėlės fenomenas, kuris, mano požiūriu, šiuose rinkimuose labiausiai įmanomu būdu diskreditavo teisininko profesiją, nes tokių nusikalbėjimų teisiniais klausimais, kaip ir apskritai tokių pažadų, atsakingas teisininkas tikrai negali sau visuomenei leisti dalyti“, – sakė jis.
„Gaila, kad nemaža rinkėjų dalis patiki akademiniais vardais, nepaisydami to, kas slypi už jų turinio“, – pridūrė kandidatas.
Šeštą vietą tarp aštuonių kandidatų užėmęs politikas tvirtino, kad iš dalies tokį rezultatą greičiausiai lėmė strateginis rinkėjų balsavimas.
„Yra nemažai žmonių, kurie nebalsavo už mane, nors būtų balsavę, bet pagalvojo, kad galbūt reikia ko nors nepraleisti į antrą turą“, – teigė jis.
Buvęs KT pirmininkas tvirtino matąs save politikoje, pirmiausia – Europos Parlamente (EP). Birželį vyksiančiuose rinkimuose jis kandidatuoja Laisvės partijos sąraše.
„Europos Parlamente taip pat reikia žmonių, kurie būtų aktyvūs. Antra, kurie tikrai gintų liberalios demokratijos vertybes. To tikrai galite iš manęs tikėtis“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Žalimo, prasti prezidento rinkimų rezultatai nerodo, jog nepasiseks ir per EP rinkimus, nes per juos bus kitoks balsavimas.
„Jeigu 50 tūkst. rinkėjų ateis balsuoti į EP rinkimus, žinant, kad į juos tikrai neateis 60 proc. rinkėjų apskritai, čia atsiveria neblogos perspektyvos. Kitas dalykas, ten nebus strateginio balsavimo“, – aiškino politikas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per prezidento rinkimus už D. Žalimą balsavo 50 tūkst. 495 arba 3,55 proc. rinkėjų.
Kandidatas pirmadienį sakė tikėjęsis surinkti dvigubai daugiau balsų.
