Jei praėjusiais metais nebūtų įvestas antikonstitucišku pripažintas 2 gigavatų (GW) suminės galios apribojimas saulės jėgainėms, „nė vienas žmogus“ nebūtų galėjęs tapti gaminančiu vartotoju, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Sprendimas, kurį priėmėme kartu Seime (…), buvo privalomas priimti. Priešingu atveju, ką daugkart esu minėjęs, šiandien nė vienas žmogus nebūtų galėjęs prisijungti saulės elektrinės“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė D. Kreivys.
„Nei nutolusios, nei ant savo stogo. Nė vienas“, – pabrėžė jis.
Taip ministras kalbėjo sulaukęs kritikos iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Kęstučio Mažeikos, teigusio, kad po antradienio Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo Vyriausybė „pramušė dugną“.
KT nustatė, kad pernai priimtas 2 gigavatų (GW) suminės galios apribojimas komercinėms saulės jėgainėms prieštarauja Konstitucijai.
KT nutarime pažymima, kad 2022 m. vasarą su atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketu“ įtvirtinta 2 GW suminės komercinių saulės jėgainių galios riba prieštarauja 46 Konstitucijos straipsniui, kuriame sakoma, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.
Anot Teismo, įstatyme nebuvo nurodyta, kaip toliau saulės jėgainių plėtrą turėtų vykdyti asmenys, kurie pradėjo statyti elektrines, tačiau, dėl įvesto apribojimo, ūkinės veiklos tęsti nebegalėjo.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir vasario 1 d. Vyriausybės nutarimas, pagal kurį komercines saulės jėgaines leista plėtoti ir peržengus 2 GW ribą, tačiau, prireikus, joms būtų taikomi elektros gamybos apribojimai.
„Tai leido mums pasiekti, kad gaminančių vartotojų plėtra juda, kad europinės lėšos toliau gali pasiekti žmones“, – tikino D. Kreivys.
„Vyriausybės nutarimas bus perkeltas į įstatymą ir klausimas bus uždarytas“, – teigė jis.
Parlamentarus jis tikino, kad per šią kadencija pavyko įgyvendinti išsikeltus atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, esą „jau šiandien Vyriausybės programa įvykdyta“.
„6 kartus išaugusi atsinaujinančių išteklių generacija, spalis buvo pirmas mėnuo, kuomet gaminome virš 50 proc. elektros energijos patys – apvertėme proporciją į kitą pusę. Iki ateinančių metų galo, manau, pasieksime beveik 60 proc.“, – dėstė D. Kreivys.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad panašių situacijų pasitaiko kiekvienos kadencijos Seime.
„Kiekvienoje kadencijoje yra tokių situacijų kai Seimas ar dalis Seimo narių priima kreipimąsi, pavyzdžiui, į KT, ir tai yra visiškai normali procedūra. Ne kartą įstatymą taisėte jūs, ne kartą taisėme mes, ne kartą taisys ir kiti seimai“, – į Vyriausybės valandoje dalyvavusius opozicijos parlamentarus kreipėsi ministrė pirmininkė.
Praėjusią vasarą priimtame vadinamajame atsinaujinančios energetikos „Proveržio pakete“ nustatyta, jog 2 GW iš 4,4 GW tinklo pajėgumų bus skirta komercinėms saulės jėgainėms, 2,4 GW – gaminantiems vartotojams.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, saulės ir vėjo elektrinių suminė galia jau viršija 1 GW: saulės elektrinių jau įrengta 1042 MW, vėjo – 1224 MW.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, saulės ir vėjo elektrinėms šiuo metu tinkle rezervuota 14 GW. Skaičiuojant pagal jau plėtojamus projektus, sudarytus ketinimo protokolus bei remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus“ prognozėmis, 2023 m. Lietuvoje galėtų būti 2,3 GW, 2024 m. – 3,3 GW, 2025 m. – 8,1 GW, 2026 m. – 9,9 GW, 2030 m. – 14,1 GW generacijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų.
