Tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ kūrėjai, išgirdę apie kelių Seimo narių iniciatyvą padidinti istorinių transporto priemonių amžiaus cenzą, neslepia nuostabos. Pasak jų, viena vertus bandoma spręsti problemą, kuri neegzistuoja, antra vertus, dangstantis nesamais dalykais bandoma kaišioti pagalius į ratus automobilių kultūros entuziastams.
Seimo narių iniciatyvinė grupė, kuriai priklauso ir Antanas Nedzinskas, žinomas ne tik kaip parlamentaras, bet ir atlikėjas, pasiūlė keisti Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) esantį istorinėms transporto priemonėms taikomą amžiaus cenzą. Iki šiol remiantis apibrėžtomis tvarkomis į tokį statusą bei liberalesnes taisykles, susijusias su automobilio technine būkle, galėjo pretenduoti transporto priemonės, kurios yra 30 metų amžiaus arba senesnės. A. Nedzinskas su kolegomis siūlo šią ribą didinti iki 40 metų.
Jei Seimas pasiūlymui pritars ir jis įsigalios šiemet balandžio 1-ąją, 1995 m. pagaminti automobiliai, kurie iki šio pakeitimo šiemet būtų galėję gauti istorinės transporto priemonės statusą, tokį galės gauti tik dar po 10 metų – 2035-aisiais.
„Ribą siūloma didinti prisidengiant tuo, kad, esą, Lietuvoje labai daug 1995 m. gamybos automobilių, ir jų savininkai skubės registruoti jų kaip istorinių, kad galėtų pasinaudoti lengvatomis. Ir pabrėžiama, kad 1995-ųjų automobiliai nėra reti, jų istorinė vertė abejotina, tad ribą reikia didinti“, – komentuoja tinklalaidės „Overdraivas“ bendraautorė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė, pastebėdama, kad net akylai dairantis gatvėse tokių senų automobilių ne tiek daug belikę.
Anot jos, labai tikėtina, kad dauguma tokio amžiaus modelių, naudojamų kasdienėms reikmėms, yra šalies periferijoje, mažesniuose kaimuose ir miesteliuose. Greičiausiai, spėja tinklalaidės kūrėja, jais važinėjasi žmonės, paprasčiausiai neišgalintys įsigyti naujesnio automobilio, tad vargu, ar jie bandytų su jais dar ir taikytis į istorinį statusą.
Jai antrina ir Matas Buzelis, „Overdraivo“ kūrėjas, kuris pabrėžia ir tą, kad 1995-ųjų laidos automobilių skaičius Lietuvoje neauga. Be to, anot jo, absoliuti dauguma tokio amžiaus automobilių savininkų net ir panorę paversti savo automobilius istoriniais nesugebėtų įveikti iškeltos kartelės.
„Nėra taip, kad užtektų gamybos metų – reikia, kad automobilis atitiktų laikmetį, būtų išlaikytas, išsaugotas, geros būklės. Suprantu, kad bijoma, jog visokie šaranai ir alhambros užplūs gatves. Bet, jeigu, sakykime, atsirastų koks nors „Volkswagen Sharan“ su VR serijos varikliu ir visais varančiaisiais ratais, tokiam istorinio statuso nebūtų gaila“, – kalba žinovas.
„Overdraivo“ autoriai pastebi, kad per 15 metų, kai įstatyme buvo įrašyta, kad 30 metų amžiaus ir senesnės transporto priemonės gali gauti istorinį statusą, tokių Lietuvoje atsirado kiek daugiau nei 2500. Anot automobilių entuziastų, tai tik įrodo, kad kalbos apie galimą antplūdį tų, kurie bandys pasinaudoti atsiradusia galimybe 1995 m. gamybos automobilį paskelbti istoriniu, yra ganėtinai perdėtos.
Tinklalaidės kūrėjus stebina ir tai, kad nusprendus inicijuoti SEAKĮ pataisas, nebuvo pasitarta su automobilių mėgėjų bendruomene. Jų nuomone, natūralu, kad kilo nemažas pasipriešinimas: piestu prieš pataisas stojo ir įvairių autoklubų atstovai, ir specialistai, galiausiai atsirado ir peticija, kurioje raginama pasisakyti prieš siūlomas pataisas.
„Pavyzdžiui, aš turiu 1992 m. gamybos „Mercedes-Benz“, tokių Lietuvoje gal tik 8. Ir jis tikrai ypatingas modelis visame šiame automobilizmo kontekste, bet tikrai nėra taip, kad man plyšta širdis, kaip noriu paversti jį istoriniu. Bet tikrai yra žmonių, kurie ruošiasi, laukia, saugo automobilį, kad tik galėtų išvažiuoti į gatvę su tais istoriniais numeriais“, – sako M. Buzelis.
Tinklalaidės kūrėjai atkreipia dėmesį, kad dėl tokios pataisos kelias gauti istorinės transporto priemonės statusą Lietuvoje būtų užtvertas išties ypatingiems modeliams, kaip kad „Bugatti EB110“ ar „Porsche 959“.
„Ir nereikia net į tokius „kosminius“ modelius žvalgytis. Tame „pernelyg dažnų gatvėse“ sąraše atsidurtų ir 4-osios kartos „Toyota Supra“, ir „Ford Escort RS Cosworth“, ir „Renault Clio Williams“, ir kiti“, – vardina „Overdraivo“ bendraautorius Justas Lengvinas.
Jo žodžiais, vargu ar automobilių mėgėjai būtų taip sukrutę prieštarauti, jei Seimo narių pasiūlymas nebūtų absurdiškas.
„Daugelyje Europos šalių istoriniams automobiliams taikoma riba ir yra 30 metų, o mes, matai, sugalvojome 40 metų. Tai pasiūlymas apie nieką“, – ironizuoja J. Lengvinas.
Anot automobilių entuziastų, jeigu norima užtikrinti saugumą keliuose ir bijoma, kad gatves užplūs istoriniai automobiliai, priemonių, kaip riboti jų naudojimą, yra per akis.
„Užsienyje yra pavyzdžių, kur tokiomis transporto priemonėmis galima važiuoti tik ribotą atstumą sava eiga – visos tolimesnės kelionės galimos tik tempiant tokį modelį ant priekabos. Arba jiems išduodamas civilinės atsakomybės draudimas tik tam tikram laikui. Galiausiai, kitur norint tokiu automobiliu važiuoti reikia išsiimti leidimus, galiojančius ribotą laiką. Variantų tikrai yra labai daug“, – tikina D. Sergijenko-Ramaškevičienė.
