Australija įsipareigojo per devynerius metus skirti 700 milijonus dolerių, kad pagerintų vandens kokybę Didžiajame barjeriniame rife.
Šio žingsnio imtasi praėjus keliems mėnesiams po to, kai dėl klimato kaitos grėsmės UNESCO šią vietą priskyrė esančioms labai rimtame pavojuje, ir dar iki vasario 1 d. termino Jungtinių Tautų agentūrai pateikti jo išsaugojimo planą.
Ministro pirmininko Scott Morrison ateinančių devynerių metų išlaidų pažadas yra didžiausia investicija į šią didžiausią pasaulyje koralinių rifų ekosistemą.
Ši reikšminga, turistų plačiai lankoma vieta išlaiko 64 000 darbo vietų ir kasmet ekonomiką papildo 6,4 milijardais dolerių, tačiau ji išgyveno rifo balimo atvejus, kurie 2016, 2017 ir 2020 metais sunaikino didžiulius koralų plotus.
Kritikų teigimu, šis žingsnis neapsaugos rifo nuo klimato kaitos poveikio.
Apie 80% Rifo baseino palaiko žemės ūkio produkciją. Šiuo žingsniu bus remiamos geresnės žemės valdymo praktikos.
Rifas prie šiaurės rytinių Australijos krantų driekiasi daugiau nei 2250 kilometrų ir čia gyvena daugiau nei 1500 žuvų tipų, daugiau nei 400 kietųjų koralų rūšių ir dešimtys kitų rūšių.
Praėjusiais metais UNESCO stipriai kritikavo Australiją dėl nepakankamų veiksmų apsaugant šį rifą.
Dar 2019 metais Australijos vyriausybės parengtoje „Didžiojo barjerinio rifo apžvalgos ataskaitoje“ (angl. Great Barrier Reef Outlook Report) pažemino rifo būklę nuo „prastos“ iki „labai prastos“.
UNESCO komiteto teigimu, buvo labai svarbu, kad Australija įgyvendintų toje 2019 m. ataskaitoje nurodytas rekomendacijas, kuriomis raginama imtis „spartesnių veiksmų siekiant sušvelninti klimato kaitą ir pagerinti vandens kokybę“.
Jo teigimu, vyriausybės „progresas nebuvo pakankamas“ įgyvendinant esminę rifo politiką, vadinamą „Reef 2050 Plan“, ir „reikalingi tvirtesni ir aiškesni įsipareigojimai, ypač skubiai kovojant su klimato kaitos padariniais“.
„Australijos vyriausybė prižiūri vieną nuostabiausių ir žymiausių pasaulio ekosistemų, tačiau nuolatinė jos parama iškastiniam kurui ir efektyvios klimato politikos stoka reiškia, kad ji visiškai nepajėgi vykdyti šios atsakomybės,“ – sakė „Climate Council“ atstovė spaudai ir klimato tyrėja, profesorė Lesley Hughes. „Situacija yra labai prasta ir mūsų atsakas turėtų būti atitinkamas.“
„Greenpeace Australia Pacific“ generalinis direktorius David Ritter sakė, kad rifas negali būti apsaugotas „be greito šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų, atsirandančių deginant anglį, naftą ir dujas, sumažinimo“.
Australija kritikuota, jog siaubingai nesugeba ir nenori sumažinti emisijas, o to kainą moka Rifas.