Jau ne vienus metus visame pasaulyje sausis tituluojamas kaip mėnuo be mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų, kada tūkstančiai augalinę mitybą išbandyti norinčių žmonių jungiasi prie mėnesį trunkančio iššūkio maitintis sveikesniu, aplinkai draugišku maistu. Įsitraukti į „Augalinio sausio“ iniciatyvą ir atrasti šios mitybos privalumus nepraleidžia progos ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai – atrastas augalines įprastų produktų alternatyvas į krepšelius dedasi ištisus metus.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais, reikšmingai praplėtus tinklo parduotuvių asortimentą augaliniais produktais, susiformavo stabili jų paklausa.
„Jau kelis metus stebime tendenciją, kad pirkėjai, besimaitinantys augaliniu maistu, atranda vis didesnę alternatyvų įvairovę skirtingose prekių kategorijose, o dalis produktų, tokių kaip augalinis pienas, humusas ar kitokios augalinės užtepėlės ar saldumynai, tampa universaliais ir visų mėgstamais ištisus metus. Perkamiausias augalinis maistas – pieno produktų alternatyvos, tarp kurių nenustelbiamas pirkėjų favoritas yra migdolų riešutų pienas. Į visų praėjusių metų perkamiausiųjų dešimtuką patenka ir tokios augalinės alternatyvos pieno produktams kaip sūris bei sviestas. Iš šviežio valgyti paruošto maisto asortimento pirkėjai visus metus aktyviai rinkosi humusą, kviečių kepsnelius, veganišką šnicelį ir augalinę rūkytą dešrą. Iš šaldytų produktų į pirkėjų krepšelius dažniausiai keliavo falafeliai, o per praėjusius metus nupirkta 35 proc. daugiau avinžirnių – panašu, kad pirkėjai aktyviau į mitybą įtraukė ir augalinius baltymus“, – įžvalgomis dalijasi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Augalinės alternatyvos įprastiems produktams
Organizacijos „Gyvi gali“ augalinės mitybos programos „Nori gali“ koordinatorė Austėja Vakarinaitė pritaria, kad augalinė mityba tikrai neturi apsiriboti vien tik sausio mėnesiu – tereikia šiek planavimo ir smalsumo paieškoti augalinių alternatyvų įprastiems maisto produktams bei dažniau juos įtraukti į kasdienį meniu.
„Turime aktyvią augalinių atradimų programos grupę socialiniuose tinkluose, taip pat pildome tinklaraštį, kuriame apstu augalinės mitybos patarimų ir gardžių patiekalų receptų. Bene dažniausiai pasitaiko dvejonių, ar jau pamėgtus patiekalus įmanoma gaminti be jiems įprastų produktų. Pastebėjome, kad patys bendruomenės nariai pasiūlo tokių alternatyvų, kad receptai, rodos, ir patobulėja, ir įgauna naujų spalvų. Sakyčiau, kad šiais laikais vargiai rastume patiekalą, kuriam negalima augalinė jo interpretacija. Augalinės mitybos principais besivadovaujantys žmonės yra puikūs inovatoriai, noriai ieškantys būdų, padėsiančių ne tik palengvinti maisto ruošimo procesą, bet ir įnešti į kasdienę mitybą įvairių skonių, juolab, kai tai padaryti galima neišlaidaujant ar net sutaupant“, – kalba A. Vakarinaitė.
Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio nepakeičiami kiaušiniai, pasirodo, turi net kelis pakaitalus: vietoje jų puikiai tinka ir nuo avinžirnių likęs skystis, vadinamas akvafaba, ir bananai, taip pat kai kurie miltai, pavyzdžiui, linų sėmenų. Majonezą galima nesunkiai pasigaminti suplakus tą patį nuo avinžirnių likusį skystį drauge su pasirinktais ingredientais: baltosiomis pupelėmis, aliejumi, garstyčiomis, česnaku, actu. Grietinę, kurią augaliniu maistu besimaitinantys žmonės renkasi šalia įvairių plokštainių, sriuboms ar salotoms gardinti, nesunkiai paruošite sutrynę per naktį mirkytus anakardžių riešutus drauge su šiek tiek vandens ir citrinų sulčių.
Ką įtraukti į kasdienių pirkinių krepšelį?
A. Vakarinaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaip ir besivadovaujant kitais mitybos principais, taip ir augalinei mitybai galima sudaryti nuolat vartojimų bei mėgstamų produktų sąrašą ir juo reguliariai pildyti besibaiginėjančias atsargas.
„Į tokį sąrašą įtraukčiau įvairias kruopas, paprastai pasižyminčias ilgesnio galiojimo terminu, taip pat konservuotus produktus, riešutus, sėklas. Likusią pirkinių krepšelio dalį galima nesunkiai užpildyti šviežiomis gėrybėmis. Lietuvoje turime puikų augalinio maisto pasirinkimą: pradedant nuo augalinių pieno produktų alternatyvų, baigiant aukštos kokybės ir puikios sudėties sojos produktais, daržovėmis ir vaisiais. Be to, pernai atlikome palyginamąjį šalies prekybos tinklų augalinio asortimento vertinimą ir nustatėme, kad plačiausią augalinių produktų įvairovę siūlo „Maxima“, – kalba A. Vakarinaitė.
Ji taip pat primena, kad norint prisijaukinti sveikesnę ir aplinkai draugišką mitybą, svarbiausia paisyti esminio principo – būtina įtraukti kuo įvairesnių maistinių medžiagų ir mikroelementų. Racione privalo būti ir angliavandeniai, ir riebalai, ir baltymai. Pavyzdžiui, baltymų poreikį puikiai užtikrins ankštinės daržovės, sojos produktai, sėklos, ypač kanapių ir moliūgų, bet taip pat ir ispaninio šalavijo (chia), linų sėmenų, kurios kartu papildys ir organizmo omega-3 atsargas.
„Įvairios sėklos, riešutai ir iš jų spaudžiami aliejai užtikrins, kad organizmas gautų reikiamą riebalų kiekį. Beje, tam puikiai tinka ir avokadai, alyvuogės, kakava. Subalansuotam angliavandenių poreikiui patenkinti paranku rinktis šviežias arba mažai apdorotas daržoves, ypač gumbines, taip pat pilno grūdo kruopas“, – patarimais dalinasi A. Vakarinaitė ir pritrūkusius išradingumo, idėjų ar turinčius tam tikrų baimių, tuo pačiu ragina jungtis prie bendruomenės ir atsakymų į rūpimus klausimus ieškoti drauge.