Pastaruoju metu pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau kalbama apie klausos problemas, jų keliamą žalą fizinei ir emocinei žmogaus sveikatai. Didėjant visuomenės sąmoningumui, vis rečiau yra neigiama neprigirdėjimo problema, o visuomenėje pastebimai auga domėjimasis klausa, jos profilaktika ir gydymu. Šia tema „Optikos pasaulio“ klausos centro komanda kalbina gydytoją otorinolaringologę, docentę Aliną Kuzminienę.
Gydytoja, koks klausos vaidmuo žmogaus gyvenime? Ar iš tikrųjų gerai girdėti yra taip svarbu?
Gera klausa suteikia galimybę kokybiškai bendrauti su artimaisiais ir bičiuliais, mėgautis aktyviu socialiniu gyvenimu, jaustis visaverčiu bendruomenės nariu. Tam, kad žmogus jaustųsi komfortabiliai visose gyvenimo situacijose, būtina ne tik gerai girdėti abiem ausimis, bet ir puikiai suvokti išgirstus garsus. Sutrikus klausai bent vienoje ausyje, žmogus, norėdamas dalyvauti pokalbyje ar kitoje bendroje veikloje, turi dėti nemažai papildomų pastangų. Tai tampa ypač sudėtinga, kai pokalbyje ar veikloje dalyvauja keletas žmonių arba tai vyksta triukšmingoje aplinkoje, todėl greitai pavargstama.
Nepakankama klausa riboja darbo pobūdį. Juk ne visiškai išgirsta informacija lemia ne tokius gerus darbo rezultatus, ypač jei žmogus slepia savo negalią ir jos nepripažįsta. Nemalonu ir tai, kad neprigirdintys žmonės žymiai dažniau, nei gerai girdintieji patiria pusiausvyros sutrikimo problemų, jiems būdingas galvos svaigimas, jie dažniau krenta, susižeidžia, blogiau orientuojasi aplinkoje.
Be to, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo tiesioginį neprigirdėjimo poveikį demencijos – vadinamosios silpnaprotystės – vystymuisi. Klausos sutrikimas, ypač vyresniame amžiuje, daro neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam gyvenimui. Mat neprigirdintys vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi blogai, kai mato aplinkinių susierzinimą dėl to, kad pastarieji jiems kelis kartus turi kartoti tą pačią neišgirstą informaciją. Laikui bėgant atsiranda nepasitikėjimo, nevisavertiškumo jausmas.
Žmogus praranda norą lankytis viešuose renginiuose, motyvaciją bendrauti. Apribojus savo socialinius kontaktus, pradeda blogėti žmogaus kasdieniai įgūdžiai, su laiku praeina noras mokytis naujų dalykų. Vyresniame amžiuje, mažėjant fiziniam ir protiniam aktyvumui, ima negrįžtamai keistis žmogaus smegenų struktūra.
O kaip atpažinti, kad žmogus turi klausos sutrikimą?
Mokslo duomenys rodo, kad vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms bent kartą per keletą metų reikėtų išsitirti klausą pas klausos specialistą. Dažniausi pirmieji vyresnių žmonių neprigirdėjimo požymiai yra laikrodžio tiksėjimo, paukščių čiulbėjimo negirdėjimas. Dažnai vieni iš pirmųjų požymių yra televizoriaus ar radijo klausymasis intensyvesniu nei namiškiams priimtinu garsu.
Jaunesni, socialiai aktyvūs žmonės dažniausiai ima jaustis nepatogiai dalyvaudami viešuose renginiuose, ypač jei aplinkoje vyrauja foninis triukšmas. Tokiais atvejais blogiau suokiama kalba, dažnai neišgirstami žodžiai, ne visiškai suprantamas pokalbio kontekstas, o įtempto klausymosi pastangos labai nuvargina. Žmonės sako, kad negali komfortabiliai bendrauti važiuodami automobiliu ar viešuoju transportu.
Be abejo, susimąstyti reikia tuomet, jei aplinkiniai pradeda pastebėti, kad jūs dažnai neišgirstate, kas jums sakoma, ir jums pataria kreiptis į klausos specialistą. Tokiu atveju patarimo reikėtų paisyti! – „Optikos pasaulio“ klausos centro komandai teigė gyd. Alina Kuzminienė.
Gydytoja, ką daryti, kad išvengtume tokių padarinių?
Pirmiausia reikia saugoti savo klausą ir laikytis klausos higienos. Turiu omenyje tai, kad reikia vengti intensyvaus triukšmo. Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje, būtina dėvėti klausos apsaugos priemones. Atsiradus klausos nuovargiui, reikėtų ilgiau pabūti tyloje.
Būtų puiku, jei mieste ar pramonės įmonių keliamame triukšme daug laiko praleidžiantis žmogus bent savaitgalius praleistų gamtoje, miške, prie jūros, kur leistų atsigauti ne tik už girdėjimo funkciją atsakingoms ląstelėms, bet ir garsus analizuojančioms smegenims. Taip pat labai svarbu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, periodiškai tikrintis klausą ir stebėti save bei savo aplinką.
Anksti nustačius silpstančios klausos požymius, būtina pradėti gydytis. Na, o tuomet, kai gydymas vaistais tampa neefektyvus, klausą reikia kuo anksčiau atkurti naudojant klausos aparatus ar kitas klausą gerinančias priemones. Ši sąlyga yra itin svarbi siekiant išsaugoti darbingas ir sveikas smegenis ir gerą savijautą bei savivertę.
