Druska yra skirstoma į dvi pagrindines rūšis: jūros druską ir druską, gaunamą iš akmens telkinių. Žmogaus organizmui naudingesnė yra jūros druska, nes turi daugiau jodo, tačiau prieš ją perkant ir naudojant maistui, reikia žinoti kelis svarbius niuansus, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė.
LRT RADIJO klausytojas Stasys iš Vilniaus domisi, ar jūros druska yra tinkama maistui. „Parduotuvėse galima nusipirkti jūros druskos. Ir nors ji guli maisto prekių lentynoje, etiketėje nėra pažymėta, kad tai – maisto produktas. Tad ar galima ją naudoti maisto gamybai? Jei taip, kuo ji naudingesnė už įprastą druską?“ – teiraujasi jis.
R. Sadūnaitės teigimu, Lietuva savo druskos klodų neturi, tad visa druska, parduodama mūsų šalyje, yra atvežtinė. „Akmens telkinių druska pasižymi tuo, kad joje yra labai mažai jodo, todėl ji yra papildomai joduota“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, Lietuva yra endeminėje jodo zonoje, tai reiškia, kad mūsų tautiečiai suvartoja per mažai šios medžiagos.
„Jūros druska jodo turi daugiau, tad jai turėtų būti teikiama pirmenybė. Tik svarbu žinoti, kad jūros druskos pakuotę reikėtų pirkti kuo mažesnę, kad ją atidarius druską būtų galima kuo greičiau suvartoti. Be to, gaminant karštus patiekalus, jūros druską ant maisto reikėtų berti pabaigoje – kad kuo mažiau jodo išgaruotų“, – pataria specialistė.
