Žmogaus gyvenimas yra tik brūkšnelis tarp datų ant paminklinio akmens. Idealiu atveju norėtume, kad tas brūkšnelis būtų pilnas laimės ir grožio, o skirtumas tarp datų būtų kiek įmanoma didesnis.
Bet koks jis galėtų būti pačiomis idealiausiomis sąlygomis?
Medicina daro stebuklus ir mokslas nuolat juda pirmyn. Mokslininkai stengiasi įveikti senėjimą, tačiau kažin, ar nemirtingumo eliksyras atsiras per jūsų gyvenimo metus.
Žmonės ypatingų vaistų nuo mirties ieško jau šimtus, o gal ir tūkstančius metų. Dabar mūsų supratimas yra daug geresnis, bet greitai nemirtingumas nebus pasiektas.
Singapūro mokslininkai atidžiai tyrė įvairius senėjimo indikatorius, kad išsiaiškintų natūralų žmogaus senėjimo greitį. Jį, žinoma, didina įvairūs faktoriai, įskaitant ir mūsų pačių sprendimus.
Tačiau vis tiek būtų įdomu žinoti, kokio maksimalaus amžiaus galėtų sulaukti žmogus. Mokslininkų nuomone tas amžius -–150 metų.
Mokslininkai sukūrė dinamišką organizmo būklės indikatorių DOSI, kuris įtraukia įvairius senėjimą žyminčius faktorius, įskaitant kraujo kūnelių skaičių.
Su amžiumi žmogaus kraujo kokybė prastėja ir tai yra neblogas visos organizmo būklės atspindys.
Tai leidžia mokslininkams kitaip pažvelgti į vidutinę senėjimo progresiją ir surasti tašką, kuriame besikaupiančių senatvinių ligų ir DNR defektų kiekis net ir idealiu atveju tampa per didelis gyvybei. Ta riba – 150 metų.
Ką reiškia ši riba? Na, įsivaizduokite, kad medicina dar labiau padidina tempus. Efektyviai gydomos įvairios su senatve susijusios ligos, vaistai nebeturi šalutinio poveikio, gyvenimas yra ramus ir be streso.
Net ir tokiu atveju žmogus galėtų išgyventi tik iki 150 metų. Tai yra riba, kurią peržengti pavyks tik tada, kai bus išspręstas senėjimo klausimas.