Statistika rodo, jog šiuo metu su įvairiomis regėjimo problemomis susiduria kur kas daugiau jauno, darbingo amžiaus žmonių. Trumparegystė, sausų akių sindromas ir net tokios itin pavojingos ligos kaip katarakta, glaukoma, diabetinė retinopatija išsivysto vis jaunesniame amžiuje. Kokios to priežastys? Nors įvairių akių ligų atsiradimo priežastys yra itin skirtingos, tačiau viena pagrindinių laikoma nepakankamas dėmesys akių priežiūrai. Akcentuojama, jog tiek darbo, tiek namų aplinkoje žmonės netausoja savo akių, neskiria pakankamai laiko jų poilsiui, tad neretu atveju neišvengiama pasekmių – suprastėjusio regėjimu bei išsivysčiusių akių ligų. Būtent dėl to labai naudinga sužinoti, kaip tinkamai apsaugoti akis, kaip jas derėtų prižiūrėti tiek darbe, tiek kitoje aplinkoje bei ar reikalingas reguliarus akių patikrinimas.
Svarbiausia reguliari akių patikra
Regėjimas yra vienas svarbiausių pojūčių. Tik aiškiai matant daiktus, vaizdus galima gyventi visapusiškai pilnavertį gyvenimą. Todėl akys nusipelno didžiausio įmanomo rūpesčio. Vis tik pastebima, kad labai dažnai jauni, darbingo amžiaus žmonės į savo akių sveikatą žvelgia pro pirštus, manydami, jog akių ligos jiems negresia. Deja, gerokai greitesnis ir įtemptesnis gyvenimo ritmas bei kasdieninėje veikloje naudojami išmanieji ekranai daro įtaką tam, jog šiuo metu dėl įvairių regos bėdų skundžiasi vis daugiau jaunų žmonių. Specialistai pastebi, jog tokių nusiskundimų būtų kur kas mažiau, jei kiekvienas suprastų, koks svarbus yra reguliarus akių patikrinimas.
Akcentuojama, kad regėjimo patikrinimas padeda aptikti įvairius akių sutrikimus dar prieš jiems įsitvirtinant, to dėka galima išvengti, tokių besivystančių pavojingų akių ligų kaip katarakta, glaukoma ar diabetinė retinopatija. Verta žinoti, jog paminėtos klastingos akių ligos jau seniai nebėra susijusios vien su vyresniu amžiumi, todėl regos patikrinimą 18–40 metų žmonėms rekomenduojama atlikti bent kartą per 1–2 metus, o sulaukus 40 metų tikrintis regą būtina kasmet. Svarbu pastebėti, jog akių patikros metu diagnozavus tam tikrą ligą, ji bus kur kas lengviau gydoma ir išlieka didelė tikimybė apsisaugoti nuo pačio blogiausio scenarijaus – regėjimo praradimo.
Dirbant kompiuteriu – dėmesys nustatymams
Savo akims galima padėti ne tik reguliariai jas tikrinantis, bet ir pasirūpinus saugiais darbo įrenginiais. Ne paslaptis, jog šiuo metu darbas kompiuteriu yra dažno žmogaus kasdienybė, o ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną neretai iššaukia nemalonius akių sutrikimus – pasireiškia sausų akių sindromas, akys parausta, tampa skaudžios, pradeda kamuoti galvos skausmai. Nuo visa to galima apsaugoti tinkamai sureguliavus kompiuterio nustatymus:
- Ekrano ryškumas. Nustatykite ekrano ryškumą panašų į aplinkos apšvietimą, tuomet akys patirs mažiau streso ir jų nevargins šviesos kontrastas tarp ekrano ryškumo ir patalpos apšvietimo.
- Teksto dydis. Skaitant tekstą ekrane ar rašant kompiuteriu, pasirūpinkite tuo, kad teksto dydis būtų patogus, gerai matomas. Venkite neįprastų, spalvingų šriftų tam, kad akys būtų kuo mažiau įsitempusios.
- Mėlynos šviesos reguliavimas. Įrodyta, jog kompiuterio ekrano skleidžiama mėlyna šviesa itin neigiamai veikia akių sveikatą. Todėl reikėtų pasinaudoti šiuo metu praktiškai visuose įrenginiuose prieinama funkcija – mėlynos šviesos filtru tam, kad jūs akys justų kuo mažesnį šios pavojingos šviesos poveikį.
Tinkamai paruošta darbo vieta
Ar žinojote, jog ergonomiškai paruošus darbo vietą taip pat galima užtikrinti efektyvią akių apsaugą? Pirmiausia, ką reikia padaryti – pasirūpinti geru aplinkos apšvietimu. Svarbu žinoti, kad apšvietimas negali būti nei per ryškus, nei per blankus. Geriausia yra tuomet, kai palaikomas saulės ir dirbtinių šviesos šaltinių balansas:
- Jei akina ryški saulės šviesa, užtraukite žaliuzes, užuolaidas ar roletus.
- Vidaus apšvietimui nenaudokite itin intensyviai šviečiančių lempučių, sukuriančių dirbtinai ryškią atmosferą.
- Pasistenkite, kad ant kompiuterio ekrano nekristų šešėliai. Padėkite ekraną taip, kad langai būtų šone, o ne prieš arba už ekrano.
Rūpinantis akių sveikata ne ką mažiau svarbu tinkama laikysena ir tinkamas kompiuterio ekrano nuotolis. Darbui prie kompiuterio rinkitės kėdę su atlošu, sėdėkite tiesiai, abi kojas nuleidus ant grindų tam, kad stuburui būtų suteikta tvirta atrama, o akys patirtų kuo mažiau įtampos. Ekranas nuo akių turėtų būti nutolęs maždaug 50–60 cm atstumu. Ar nuotolis yra tinkamas jūsų akimis patikrinsite atsigręžę į ekraną ir ištiesę ranką – ranka negali būti sulenkta, liečiant ekraną ji turi būti pilnai ištiesta.
Pertraukėlės ir mankšta
Reikia suprasti, kad įprastą darbo dieną akys intensyviai dirba, o ypatingai didelis krūvis tenka toms akims, kurios ilgą laiką žiūri į kompiuterio ekraną. Todėl skirti laiko pertraukėlėms bei akių mankštai darbo dienos metu yra lygiai taip svarbu, kaip ir nepamiršti pavalgyti pietų. Vienas veiksmingiausių būdų pailsinti pavargusias akis dirbantiems kompiuteriu – gerai žinoma 20-20-20 taisyklė. Šios taisyklės laikytis itin paprasta. Tiesiog kas 20 minučių padarykite 20 sekundžių pertrauką, kurios metu žvelkite į objektą nutolusį apie 6 metrus.
Rekomenduojama ir kita akių mankšta, padedanti gerinti akių sveikatą tiek darbe, tiek namuose, tiek kitoje aplinkoje. 10–15 sekundžių žiūrėkite į toli nutolusį objektą, po to 10–15 sekundžių žiūrėkite į kažkokį objektą esantį arti. Po to vėl žvilgsnį nukreipkite į tolimą objektą. Patariama tai kartoti 10 kartų.
Prioritetas – sveikas gyvenimo būdas
Kalbant apie akių sveikatą, daug kas nesusimąsto, jog geras regėjimas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Įrodyta, kad sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas stipriai prisideda prie geresnės akių sveikatos ir sumažina įvairių akių ligų išsivystymo tikimybę. Todėl norint džiaugtis puikiu regėjimu derėtų atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
- Suteikite lėkštei daugiau spalvų. Nuspalvinkite savo lėkštę morkomis, saldžiomis bulvėmis, moliūgais, raudonosiomis paprikomis. Pabrėžiama, kad šiose oranžinėse ir raudonose daržovėse gausu beta karotino, kurį organizmas naudoja vitamino A gamybai, o vitaminas A yra būtinas geram regėjimui. Taip pat į savo meniu naudinga įtraukti tamsiai žalias lapinės daržoves, tokias kaip špinatai, lapiniai kopūstai, nes juose gausu antioksidantų liuteino ir zeaksantino. Įrodyta, jog šie antioksidantai mažina lėtinių akių ligų, tokių kaip geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos, atsiradimo riziką.
- Pakilkite nuo sofos. Kad ir kaip būtų malonu po ilgos darbo dienos išsitiesti ant sofos, rūpinantis savo akių sveikata reikia užsiimti ir fizine veikla. Daugelis atliktų mokslinių tyrimų įrodė, jog fizinis aktyvus stipriai prisideda prie geresnio regėjimo ir gali apsaugoti nuo glaukomos ir kataraktos išsivystymo.
Akių sveikata rizikuoti neverta
Nors šiuo metu gyvenimo ritmas yra itin greitas, darbas veją darbą, o poilsiui lieka vis mažiau laiko, skubančiame pasaulyje rizikuoti akių sveikata neverta. Būtent akys yra tai, kas veda pirmyn ir padeda siekti savo tikslų, todėl reguliarus akių patikrinimas, tinkama darbo aplinka, akių poilsis ir mankšta yra labai svarbu. Atminkite, tik atidi akių priežiūra gali padėti džiaugtis neįkainojamu turtu – geru regėjimu.
