Panevėžio rajone, Nevėžio upėje, ties Nevėžninkų kaimu birželio mėnesio pabaigoje pastebėta keli šimtai nugaišusių žuvų. Aplinkosaugininkai dar birželio 23 dieną paėmė vandens mėginius ir bandė nustatyti, kodėl išgaišo upėje įvairaus dydžio žuvys.
Tik šią savaitė buvo gauti tyrimų rezultatai ir paaiškėjo, kodėl Nevėžio upėje plūduriavo keli šimtai išgaišusių žuvų.
Kadangi nugaišusios žuvys pastebėtos netoliese bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ priklausančio pagrindinio išvalytų nuotekų išleistuvo. Tačiau paaiškėjo, kad bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ nieko dėta dėl išgaišusių žuvų – nuotekos neužteršė upės vandens.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė naujienų portalui JP teigė, kad tyrimo rezultatai gauti.
„Išsamiai pasakyti, kodėl Nevėžio upėje plūduriavo keli šimtai įvairaus dydžio nugaišusių žuvų, negaliu. Gauti tyrimo rezultatai užterštumo nerodo – užterštumas neviršija normos ribų. Tai rodo atlikti cheminiai vandens tyrimai. Todėl sudėtinga pasakyti, kodėl Nevėžio upėje plūduriavo nugaišusios žuvys“, – aiškino Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.
Pasak I. Jakupkaitės, upėje buvo patikrintas deguonies kiekis vandenyje.
„Jis buvo 7 mg/l ir žuvys negalėjo nugaišti dėl deguonies trukumo. Tačiau tomis dienomis buvo labai karšta ir vandens lygis upėje buvo nusekęs. Galimai žuvys gaišo natūraliu būdu, dėl įvairių aplinkybių, kurios turėjo joms įtakos. Žuvys nebuvo išgraibytos iš vandens. Dalį nugaišusių žuvų sulesė paukščiai, o kitos žuvys nusėdo į dugną. Jos ten supus, bet tai natūralus procesas ir upės vanduo nebus užterštas“, – sakė aplinkosaugininkė.