Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.
Kaip pranešė ministerija, kvotos kiekvienam akvakultūros ūkiui būtų didinamos arba mažinamos tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį lyginant su praėjusiais metais.
„Aplinkos ministerija, gaunanti žuvininkystės ūkių atstovų skundų dėl didėjančios kormoranų žalos žuvininkystės ūkiuose, rengia teisės aktų pakeitimus, padėsiančius efektyviau reguliuoti šių paukščių populiaciją, siekiant išvengti jų daromos žalos“, – rašoma pranešime.
Taip pat siūloma kai kuriais atvejais taikyti apribojimus – jeigu žuvininkystės ūkio telkinio ribos yra arčiau kaip penki kilometrai nuo veikiančios kormoranų kolonijos ribos ir tokiu atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams, jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, balandžio – birželio mėnesiais, būtų leista panaudoti ne daugiau kaip 35 proc. metinės kvotos.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kormoranus galima naikinti tik tam tikrais periodais.
Didieji kormoranai yra Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) saugoma rūšis pagal ES Laukinių paukščių direktyvą, todėl jų populiacijos gausos reguliavimui ar paėmimui iš gamtinės aplinkos reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, kuris išduodamas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatos žuvininkystės ūkiams leidžia reguliuoti kormoranų populiacijos gausą, kai siekiama apsaugoti nuo didelės žalos žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis Aplinkos apsaugos agentūros leidimuose nurodytomis sąlygomis.
Aplinkos ministro patvirtintoje Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše dėl laukinių paukščių populiacijos gausos reguliavimo numatyta šių paukščių paėmimas iš gamtos medžiojant bei neletalūs, ne medžioklės, būdai – naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, paveikiant dėtis, ardyti lizdus.
Tačiau žuvininkystės ūkių atstovai prašymuose nurodo, kad kovojant su kormoranų populiacija neveiksmingos neletalios priemonės. Jų teigimu, pats efektyviausias būdas yra medžioklės ir neletalių priemonių naudojimas kartu, todėl prašoma, kad būtų nustatytos šių paukščių sumedžiojimo kvotos.
Kasmet, pasak ministerijos, apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų išdavimo vykdyti reguliavimą naudojant medžioklės įrankius ir alternatyvias priemones.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje perėjo 8,9 tūkst. porų, 2022 – 9,2 tūkst. porų, 2023 – 7,8 tūkst. porų didžiųjų kormoranų, o 2024 metais, pirminiais vertinimais, saugomose teritorijose perėjo 7,6 tūkst. porų.
Per pastaruosius metus letaliu būdu paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo – 2021 metais paimti 3,3 tūkst. paukščių, 2022 – 4,7 tūkst., 2023 – 6,1 tūkstančiai.
Lietuvoje didieji kormoranai įsikūrę aštuoniose įvairaus dydžio kolonijose, didžiausios jų – Juodkrantėje ir Rusnės salyne.
