Vilniuje sekmadienį apie 50 baltarusių susirinko į protestą prie Baltarusijos ambasados, kuriame protestavo prieš gimtinėje likusių opozicijos atstovų neteisėtą įkalinimą ir kankinimą.
Protestuotojai laikė du didelius plakatus: su užrašu „Lukašenką – į Hagą“ rusų, lietuvių ir anglų kalbomis bei plakatą, su politinių kalinių Baltarusijoje nuotraukomis. Be to, žmonės buvo atsinešę ir mažesnių plakatų su tokiais užrašais kaip „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
„Šiandien du metai nuo paskutinio karto, kai kas nors komunikavo su Siarhejumi Cichanouskiu, kada nei žmona, nei niekas nežino, ar jis gyvas dar, ar ne. Tokių žmonių mes turime devynis (…) ir kada jie sėdi kalėjime ir niekas nežino, kas ten ir kaip yra, todėl esam čia ir prašome parodyti juos, ar jie gyvi, ar ne“, – protesto metu BNS aiškino viešosios įstaigos, padedančios Baltarusijos pabėgėliams „Dapamoga“ direktorė Natalija Kolegova.
Kitoje gatvės pusėje nuo ambasados taip pat buvo išdėstytos nuotraukos su už Ukrainą ar žmogaus teises mirusiais baltarusiais. Šalia jų – kapinių žvakės ir gėlės.
N. Kolegova teigė, kad šis memorialas jau atkreipė Baltarusijos rėžimo dėmesį.
„Mūsų tie portretai ir žvakės stovi kiekvieną dieną ir žinote, kad Baltarusijos rėžimas, (…) aš nebuvau Baltarusijoje 20 metų, bet už šitą memorialą, šitus mūtų mitingus mes gavome ir 3, ir 5 metus kalejimo, žinoma, nuotoliniu būdu, dabar, bet jeigu jie tai daro, tai reiškia, kad jie nervinasi, kad jie girdi“, – sakė ji.
„Reikia kalbėti, reikia rodyti. Aš ilgai gyvenu ir prisimenu, kad taip buvo ir Lietuvoje 86, 87 metais ir tikrasis prezidentas atėjo tada, kai žmonės garsiai pasisakė apie savo nepriklausomybę“, – pridūrė protestuotoja.
Taip pat proteste dalyvavęs 38-erių metų Andrius pridūrė, kad protestuoti prieš opozicijos atstovų kalinimą yra būtina todėl, kad čia galima tą daryti.
„Mes prie laisvės esam, turim padėti, nes galim padėti“, – BNS sakė jis.
Protestuotojai taip pat dalino skrajutes, kurioje kviečiama prisidėti prie renginių prieš opozicijos atstovų kalinimą.
„Po apgaulingų 2020 metų rinkimų prasidėjusios represijos Baltarusijoje tęsiasi. Už grotų tebėra daugiau nei 1200 politinių kalinių, tarp jų daugiavaikiai tėvai, pagyvenę žmonės, negalią turintys ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės. Galite juos paremti arba prisidėti prie greitesnio jų paleidimo. Prisijunkite prie renginių, skirtų padėti politiniams kaliniams, papasakokite draugams apie represijas Baltarusijoje, raginkite politikus reaguoti į Baltarusijos rėžimo veiksmus“, – teigiama skrajutėje.
Protestas rengiamas kovo 9-ąją, nes lygiai prieš dvejus metus šią dieną Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sulaukė paskutinių naujienų iš kalinčio savo vyro Siarhejaus Cichanouskio.
S. Cichanouskaja sako nežinanti, ar jos vyras yra gyvas.
Baltarusijos opozicijos lyderės sutuoktinis įkalintas po to, kai 2020 metais ketino dalyvauti Baltarusijos prezidento rinkimuose. Tačiau jį suėmus, vyro vietą rinkimuose užėmė S. Cichanouskaja.
Po 2020 metų balsavimo šalyje kilo masinai protestai, į kuriuos buvo atsakyta susidorojimu. Dėl to Baltarusijai buvo paskelbtos Vakarų sankcijos.
Per represijas buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai įkalinti arba pabėgo iš šalies, tuomet iš kaimyninės valstybės pasitraukė ir S. Cichanouskaja.
Baltarusijos santykiai su Vakarais dar labiau pašlijo, kai 2022-aisiais autoritarinis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
Sausio pabaigoje Minsko režimas A. Lukašenką paskelbė rinkimų, kuriuose nebuvo realios konkurencijos ir kuriuos Vakarai paskelbė nesąžiningais, nugalėtoju.
70-metis A. Lukašenka, valdantis nuo 1994 metų, taip užsitikrino septintąją kadenciją iš eilės.
