Antarktida kelia didžiulį mokslininkų susidomėjimą dėl savo visiškai nepaliesto kraštovaizdžio, kur jie gali tirti Žemės istoriją bei klimato kaitos poveikį.
Tūkstančiai mokslininkų čia gyvena, gręžia po ledu ir taip bando susikurti pilnesnį įspūdį apie ledo žemyno praeitį.
„Expedition Antarctica“ savo naujojoje dokumentikoje „Antarktidos paslaptys“ („The Secrets of Antarctica”), šiuos reikalus pastūmėjo dar žingsniu į priekį.
Mokslininkų komanda leidosi į kelionę po Antarktidą supančius vandenis, kur jiems pavyko atrasti vieną keisčiausių žmogui žinomų jūrinių gyvybės formų.
Pasisekė, kad šalia buvo kameros, kurių pagalba pavyko įamžinti pačias siurrealistiškiausias akimirkas, kuomet ekspedicijai vadovavęs mokslininkas Andrew Stewart atliko šį stulbinantį atradimą.
Pasakotojas paaiškino: „Kalėdų Senelio maišas Andrew pristatė ypatingą dovaną“.
Gleiviažuvinės yra menkai pažįstamos ir mokslininkai galimai atrado naują jų rūšį. Jūra slepia svaiginančią žuvų įvairovę, galinčią gluminti ir jaudinti jūros biologus.
Vaizdo įraše matomas savo naujojo atradimo apstulbintas dr. Stewat, kuris vėliau šūktelėja apimtas džiugesio.
Jis sakė: „Štai dėl ko atkeliavau į Antarktidą – kad išvysčiau tokius dalykus. To neįmanoma apsakyti žodžiais“.
Šios žuvys nėra aptinkamos niekur kitur pasaulyje, išskyrus Pietų vandenyną. Tai kvapą gniaužiantys gyvūnai.
Nuo 2006 metų mokslininkai iš Vokietijos, Italijos, Naujosios Zelandijos ir JAV gręžiasi per ledą, vandenį ir uolienas, kad surinktų šerdies pavyzdžius programai, vadinamai „Antarctic Drilling Project“ (ANDRIL).
Šio projekto metu mokslininkai atrado keturių milijonų metų senumo medienos gabalą, kuris leido mokslininkams analizuoti Antarktidos praeitį.
David Harwood, priklausantis komandai, kuri skenuoją užšalusią dykumą, sakė: „Atrasti medieną dar su lapais yra fenomenalus atvejis, tai tikrai fenomenalu Antarktidai. Jos amžius siekia maždaug keturis milijonus metų.“