Aiškėja, kodėl įvyko Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija ir lūžo užtvankos šliuzas – svarstoma, kad paseno metalas, avariją esą galėjo lemti ir didelis kritulių kiekis. Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas tikina, jog užtvanka buvo prižiūrima, nors yra kalbančių kitaip.
Panevėžio vicemerą V. Jakštą ir aplinkos ministrą Simoną Gentvilą apie „Ekrano“ užtvankos avariją antradienį kalbino laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai.
Laidos metu vicemeras neigė aplinkosaugininkų ir ministro žodžius, jog „Ekrano“ užtvankos būkle niekas nesirūpino.
„Buvo pasakyta, kad nuo 2006 metų ta užtvanka niekas nesirūpina – nežinau, iš kur tokie duomenys“, – stebėjosi vicemeras.

Priežastis aiškinasi ekspertai
„Užtvanka buvo pastatyta specialiai „Ekrano“ gamyklai, kur buvo reikalingas didelis kiekis vandens stiklo krosnių aušinimui. Po nepriklausomybės atgavimo užtvanka perėjo miesto žinion ir ją nuolat prižiūrėjo, ir eksploatavo Panevėžio miesto savivaldybės įmonė „Panevėžio gatvės“. Ji tikrai buvo pastoviai prižiūrima“, – tikino jis.
Antradienį išlūžus užtvankos šliužui, pasak vicemero, buvo daroma viskas, kad avarija nepadarytų didelės žalos.
„Buvo imtasi visų priemonių, kad užtvankos vanduo neištekėtų ir neužtvindytų paupyje gyvenančių žmonių – tiek kiemų, tiek pačių namų. Tam yra, pagal projektą buvo parengti ir visą laiką prie užtvankos buvo, avariniai užtvarai, kurie įleidžiami į tam skirtas nukreipiančiąsias. Jų pagalba buvo pristabdytas vandens tekėjimas, kad nebūtų didelės bangos“, – pasakojo V. Jakštas.

Vicemeras pasakojo su specialistais ir ekspertais kalbėjęs apie galimas priežastis, kodėl įvyko užtvankos avarija. Svarstomos kelios versijos.
„Jie, aišku, dabar negali pasakyti kategoriškai, kad tai įvyko dėl to ir dėl to, viena iš versijų yra, kad metalas paseno, pavargo, yra ir kitos versijos. Bet būtent mes ir kreipėmės į šios srities ekspertus, kad jie tai įvertintų:, – teigė V. Jakštas.
Ekspertai, pasak jo, taip pat svarsto, kad avariją galėjo lemti didelis kritulių kiekis, iškritęs besibaigiant liepai. V. Jakštas tvirtino, jog ekspertai aiškinsis ir savivaldybės įmonės vaidmenį, ar užtvankos priežiūrai dėmesio ji skyrė pakankamai.
Tiek užtvanką, tiek šalia jos esantį tiltą, vicemero teigimu, ketinta remontuoti, tačiau remonto projektai nebuvo suderinti su ekspertais, dėl to darbai taip ir neprasidėjo.

Ministras ragina pakelti šliuzus
V. Jakštas tikino, kad užtvanka miestui reikalinga ir jos naikinti esą nereikėtų. „Užtvanka naudojama panevėžiečių ir miesto svečių rekreacijai. Jos gamybai nebereikia, dėl ko ji buvo statoma. Ir dėl to, kad jos nebereikia gamybai, paimti ją ir išleisti, ir ką mes gausime? Turbūt esate matę, kaip atrodo užtvankos, kai iš jų išbėga vanduo dėl avarijos ar dėl to, kad buvo išleistos, tada reikia tvarkyti visą aplinką ir panašiai. Ši užtvanka miestui tikrai reikalinga ir panevėžiečiai ja džiaugiasi: ir irkluoja sportininkai, ir buriuoja, ir maudosi, yra pliažai“, – dėstė vicemeras.
Jis tikino, kad žmonių nusiskundimų apie avarijos žalą savivaldybė bent jau kol kas negavo.
