Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui teigiant, kad NATO aljanso šalys Europoje turėtų skirti bent 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sutinka, jog didinti įsipareigojimus gynybai yra būtinai, bet pabrėžia – svarbiausias signalas ne iš D. Trumpo, o iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino veiksmų.
„Mums svarbiausias signalas yra ne Trumpo, o Putino, nes grėsmės potencialios agresijos yra žinomos ir ne apie tai kalba ne Europos Komisijos nariai, bet žvalgybos, ta pati Vokietijos žvalgyba ne vieną faktą yra pakartojusi ir viešai, kad, jų manymu, Rusija gali būti pasirengusi agresijai prieš kurią nors Europos Sąjungos arba NATO šalį iki 2030 metų“, – kalbėjo A. Kubilius.
Eurokomisaras tikisi, kad sprendimai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai bus priimti jau kitais metais, NATO viršūnių susitikime. Jo teigimu, būtina jau dabar galvoti apie galimus finansavimo šaltinius Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Manau, kad kitų metų NATO viršūnių susitikime tikrai bus sutarta dėl didesnių nacionalinių investicijų, vietoje dabartinių 2 proc. (…) Taip pat turime ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių, ką Europos Sąjunga gali prisidėti ateinančiame daugiamečiame biudžete, bet jis bus patvirtintas tik 2027 metais, Lietuvos pirmininkavimas čia bus svarbus“, – pažymėjo jis.
„Taip pat daug kalbamės ir su Europos investicijų banku, pagrindiniu lėšų šaltiniu Europos Sąjungoje, kad jų skolinimo ir investavimo politika taip pat keistųsi, nes dabar jų mandatas neleidžia jiems investuoti į gynybos pramonę“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paantrino A. Kubiliui dėl poreikio finansuoti gynybą, tačiau pažymėjo, kad nėra laiko laukti iki 2028 metų, kada pradės veikti naujas ES biudžetas.
„Puikiai suprantame, kad greito sprendimo nebus, kalbant ne tik apie modelį, kaip jis turėtų atrodyti, bet ir apie finansavimą. Yra sekanti finansinė perspektyva 2028 metai, bet tai per ilgai laukti, nuo to turi būti rasti kiti finansavimo šaltiniai“, – sakė jis.
Tarp galimų sprendimų „Vardan Lietuvos“ lyderis įvardijo bankų prisidėjimą ir pabrėžė, kad tai turi būti paremta tvaresnėmis nei skolinimasis pajamomis.
„Reikia tvarių pajamų į valstybės biudžetą ir skolinimasis labai lengvas momentas yra, (…) bet tai nėra smagu, nes pinigus reikės grąžinti ir palūkanas mokėti“, – aiškino Seimo pirmininkas.
„Atitinkamai bankų indėliai, kurie taip pat galėtų būti panaudoti ir pakeičiant filosofiją, kad bankai negali finansuoti gynybos pramonę“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, kad gynybos finansavimas kitąmet sieks bent 4 proc. nuo BVP.
