Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, jog mažai tikėtina, kad artimiausiu metu saugumo situacija keisis į gera, tad reikia būti „pasiruošus blogiausiam“.
Taip jis kalbėjo penktadienį pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kurį parengė VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).
„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu nuo kadais girdimu raginimu – ponai ir ponios, ruoškimės, ruoškimės, kad būtume pasiruošę blogiausiam “, – spaudos konferencijoje Seime sakė D. Jauniškis.
Pasak jo, šiandien posakis „nori taikos, ruoškis karui“ tapo itin aktualus.
„Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje (saugumo – BNS) situacija keisis į gera“, – sakė VSD vadovas.
Pastaruoju metu Europoje kyla nerimas dėl saugumo situacijos, ypač dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) požiūrio į Rusiją ir Ukrainą.
Pasak VSD vado, ne žvalgybos kompetencija vertinti konkrečių politikų ar strateginių partnerių ir vadovų pasisakymus.
„Galiu tik užtikrinti, kad aktyvus Lietuvos žvalgybos bendruomenės bendradarbiavimas su mūsų kolegomis amerikiečiais nesikeičia ir iš savo pusės darysime viska, kad jis tęstųsi ir toliau“, – teigė D. Jauiškis.
„Šiandien mums gyvybiškai reikia transatlantinio jungtinumo demokratijai apsaugoti“, – pridūrė jis.
AOTD direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius teigė, kad šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ir jos tikimybė Lietuvoje yra maža.
„Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą, tačiau pasiekus paliaubas ir nutraukus ugnį, Rusija galėtų pradėti pajėgų perskirstymą iš fronto į kitas karines apygardas ir spartesnį ginkluotų pajėgų reformos įgyvendinimą, skelbtos 2022 metais, šalia mūsų sienų“, – kalbėjo AOTD vadovas.
„Tai lemtų augančius Rusijos karinius pajėgumus ne tik Kaliningrado srityje, visiškai šalia mūsų, bet ir prie visos NATO rytinės sienos. Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose konvencinė karinė grėsmė, tikėtina, didės“, – pridūrė jis.
Grėsmių vertinime rašo, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO.
Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos.
Rašoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.
Dar 2022 metais Rusija paskelbė karinės reformos planus, pagal kuriuos karių ir ginklų skaičiai Vakarų kryptimi išaugtų nuo 30 iki 50 procentų.
Vykdydama reformą Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.
