Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos siekis didinti krašto apsaugos finansavimą ir gynybos pajėgumus neturi būti įgyvendinamas socialinės politikos sąskaita.
„Vienas iš tikslų yra, kad krašto apsaugos finansavimas, saugumo stiprinimas nebūtų vykdomas aktyvios socialinės politikos sąskaita, kad žmonės tikrai galėtų tikėtis, kad tie sprendimai, kuriuos įgyvendinome anksčiau: ir dėl pensijų didinimo, ir dėl šeimų padėties gerinimo. Šie sprendimai turi tęstis toliau“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba teigė G. Nausėda.
„Esame pateikę savo pasiūlymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio vaikus auginančioms šeimoms įvedimo, taip pat esame pateikę transporto lengvatų įstatymą, kuris taip pat palengvina vaikų, senjorų, šeimų transporto galimybes ir atpigina jas. Manau, kad tai yra teisingi sprendimai. Būtų klaidinga, jei žmonėms susidarytų įspūdis, kad mes ketiname šalies saugumo problemas spręsti būtent blogindami jų finansinę ar socialinę padėtį“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet šalies vadovas teigė, jog per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Prezidentūros planuose: NPD pokyčiai šeimoms, transporto lengvata, kova su PVM grobstymu
Šalies vadovas parlamento valdybai pristatė kelis siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriuos Prezidentūra žada teikti Seimui artėjančios pavasario sesijos metu. Tarp jų – siūlymai įvesti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginančios šeimoms, papildomos transporto lengvatos, taip pat pokyčiai įnašų į valstybės biudžetą sistemoje.
„Kalbėjome ir apie konkrečius Prezidentūros siūlymus šiai pavasario sesijai. Iš jų pirmiausia paminėčiau mūsų dabar derinamą Lietuvos banko įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų keičiama įnašų į valstybės biudžetą sistema. Deriname šį teisės aktą su Europos Centriniu Banku“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas taip pat užsiminė apie rengiamas pataisas, skirtas užkirsti kelią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pasisavinimui.
„Taip pat rengiame (projektą – ELTA) dėl PVM grobstytojų, didesnės fiskalinės atsakomybės įstatymo projektą, teiksime jį Seimui šioje sesijoje“, – pridūrė jis.
Susitikimas praėjo konstruktyviai
Šalies vadovas džiaugėsi, kad susitikimas su Seimo valdyba praėjo konstruktyviai. Pasak jo, toks pokalbis teikia vilčių dėl bendro darbo visos kadencijos metu.
„Tiek tarp Seimo vadovybės atskirų narių, kurie atstovauja skirtingoms partijoms, tiek tarp Prezidentūros yra tikrai labai konstruktyvi dvasia, nesimatė jokių norų, kaip dabar sakoma, įgelti vienas kitam“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tai teikia vilčių ateičiai, kad mes tikrai galėsime tokia bendradarbiavimo dvasia judėti į priekį. Nes laiko pyktis, bartis, demonstruoti kažkokias tai iššaukiančias pozicijas tikrai nėra. Privalome visi vienodai, atsakingai dirbti tėvynės labui“, – pridūrė prezidentas.
Su tokia pozicija sutiko ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Matau, kad matome bendrus tikslus, jaučiame pareigą valstybei (…) Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad tas optimizmas išliks visą kadenciją, kad nebėra nesveikos konkurencijos, kas pasiūlys pirmiau kokį nors įstatymo projektą (…) Kol kas visos trys institucijos darbuojamės ranka rankon“, – pabrėžė parlamentaras.
Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 ir baigsis birželio 30 dieną.
Šalies prezidentas ir Seimo vadovybė aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.
