Vasarį Europą užklupusi vėlyva žiema augino didmeninės elektros rinkos kaina. Daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo dėl žemesnės temperatūros išaugęs elektros vartojimas, pabrangusios dujos ir perpus sumažėjusi vėjo generacija Lietuvoje, skelbia „Litgrid“.
Elektros perdavimo sistemos operatorės duomenimis, vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo 70 proc. nuo 89 Eur / MWh iki 152 Eur / MWh.
„Mėnesio viduryje į visą regioną atkeliavę šalčiai lėmė išaugusį suvartojimą. Elektros kainos augo daugumoje aplinkinių šalių. Baltijos šalyse elektros kainas augino ne tik didesnė paklausa, bet ir sumažėjusi vėjo jėgainių generacija. Įprasta, kad per didžiausius šalčius nebūna stipraus vėjo, dėl to vasarį vėjo elektrinės pagamino du kartus mažiau elektros energijos nei sausį. Jas keitė brangesnės šiluminės elektrinės ir importas iš kaimyninių šalių“, – sako Andrius Maneikis, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas.
„Kita itin svarbi priežastis – dar gruodį sugadinta 658 MW galios jungtis tarp Suomijos ir Estijos „EstLink 2“. Apribotos galimybės importuoti pigesnę elektrą iš Suomijos lėmė didesnes kainas Baltijos šalyse. “, – pridūrė A. Maneikis.
Pasak eksperto, verta atkreipti dėmesį ir į gamtinių dujų kainas, kurios tiesiogiai veikia elektros kainas.
„Vasarį dujos visoje Europoje brango ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl senkančių gamtinių dujų saugyklų. Aktyviai naudotos atsargos lėmė, kad kovo pradžioje saugyklos užpildytos vos iki 38 proc. lygio. Palyginti, prieš metus tokiu metu jų užpildymas siekė net 62 procentus. Todėl dabar, besibaigiant žiemai, Europai reikės sparčiau ruoštis ateinantiems metams“, – teigia A. Maneikis.
„Litgrid“ duomenimis, vidutinė elektros kaina vasario mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 152,3 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 114,7 ir 74,8 Eur / MWh.
Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje Lietuvos prekybos aikštelėje padidėjo 12 proc. nuo 49,5 Eur / MWh iki 55,5 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1034 GWh. Palyginti su sausiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį augo 0,4 proc.
Daugiausiai pagamino šiluminės elektrinės
Bendrai Lietuvoje per vasarį buvo pagaminta 637 GWh elektros energijos – 25 proc. mažiau nei sausio mėnesį, kai generacija siekė 851 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vasarį daugiausiai gamino šiluminės elektrinės – apie 42 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija išliko tokia pati, kaip ir sausį, bei siekė 268 GWh. Vėjo jėgainių gamyba sumažėjo keik daugiau nei per pusę, nuo 430 GWh iki 211 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo daugiau nei dvigubai nuo 19 GWh iki 41 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 29 proc. nuo 80 GWh iki 56 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 60 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 46 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 5 proc. nuo 570 GWh iki 541 GWh, palyginti su sausio duomenimis. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 74 proc., iš Latvijos 20 proc., o iš Lenkijos importuota 6 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 63 proc. nuo 183 GWh iki 68 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 50 proc., 48 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Skandinaviją.
