Dar tik aštuoniolikos, o jau surengęs personalinę tapybos darbų parodą, panevėžietis Rokas Serafinas sako, kad jį labiausiai įkvepia tai, nuo ko žmonės dažniausiai stengiasi pabėgti – tai nuobodulys. Jaunasis menininkas nevengia įkvėpimo šaltinio ieškoti savo gimtajame mieste, jo žmonėse ir pastatuose, o svarbiausia kuriant paveikslą, anot Roko, kad žiūrintysis susimąstytų.
Kaip galėtum save apibūdinti šiame gyvenimo etape, koks Tu žmogus?
Esu tas žmogus, kuris atsiduoda savo veiklai. Ji atneša daug emocijų, bet tame ir yra grožis. Suprantu, kad nebesiblaškau, kaip ankščiau. Pastaruoju metu galvoje ūžia idėjos, tik reikia spėti jas gaudyti, kartais jos net trukdo užmigti.
Ką šiuo metu tapai?
Kadangi išmokau nustoti galvoti, ką kiti manys, pradėjau tapyti paveikslą, kuris iš dalies susijęs su Panevėžiu, tai iš Mesopotamijos laikų atkeliavęs kultūrinis objektas – „Babilonas“. Tapysiu pagal prekybos centro nuotrauką. Man gaila to pakeisto interjero, kad uždengė tą meną, kuris būdavo prie lubų. Bus toks panevėžietiškas paveikslas ir tikrai nemažas. Jame bus didelėmis raidėmis užrašyti trys keiksmažodžiai. Mąstau, ką pagalvos mano lietuvių kalbos mokytoja ir kiti.
Kaip sekasi derinti kūrybą ir mokslus?
Nėra taip lengva suderinti tapybos disciplinos su mokyklos laiku, kažkokiomis kitomis veiklomis. Tapant reikia, kad matytųsi paveikslas ir jo spalvos, tam geriausia yra dienos šviesa. Vakare – jau ne tas.
Ar tapai tik tada, kada norisi ar kartais tenka prisiversti?
Tapyba menininkui yra terpė išgyventi kokį nors etapą vizualiai. Aš save spaudžiu tik vėliau – mintimis, kad reikėjo daugiau laiko skirti tapybai kažkuriuo laikotarpiu. Tapant, kai pajuntu, kad tai darau „mechaniškai“ ar man atsibosta, aš tiesiog numetu teptuką į šalį.
Koks Tavo santykis su tyla kūrybos metu? Ar ji Tau būtina, ar priešingai – labiau traukia chaotiška ir triukšminga aplinka?
Priklauso nuo nuotaikos, ar esu susierzinęs, ar ne. Būna, kad norisi pabūti ir tyloje. Aš muziką įsijungiu, kad įsijausčiau, bet kartais ir tam, kad nuotaika ir visa atmosfera aplink pagerėtų.
Kas Tave įkvepia kūrybai: gamta, žmonės, gal kažkas kitas?
Nuobodžiavimas. Sėdžiu, nieko neveikiu, leidžiu sau paskęsti idėjose, mintyse. Taip pat praturtėju stebėdamas kitų kūrybą, lankydamas parodas. Kalbant apie žmones tai šiuo metu mane labai įkvepia Jonas Mekas bei mano draugė Joana su savo kūryba.
Kokius jausmus norėtum, kad sukeltų tavo kūryba kitiems žmonėms?
Pasimetimą bei susimąstymą, kad pradėtų kvestionuoti tai, ką mato. Kad meno stebėtojai žiūrėtų į patį paveikslą ir įsitrauktų bei ieškotų atsakymo.
Ar įkvepia Panevėžys?
Gera tyrinėti jį, nes nesenai akys atsivėrė, kad mažai vietų pažįstu, tad mėgstu vakarais pasivaikščioti. Įkvepia, tik reikia tą įkvėpimą pačiam susirasti, o pastaruoju metu tai pavyksta padaryti, dėl to džiaugiuosi.
