Aukštaitijos darbo rinką stiprina pasirinkę inžinierių specialybę

Autoriusraimonda mikučionytė
Fotoživilė večiorkutė
Aukštaitijos darbo rinką stiprina pasirinkę inžinierių specialybę.

Šalyje bene vienintelis Panevėžio regionas aiškiai įvardijo strateginę ūkio plėtros kryptį, kuriančią aukštą pridėtinę vertę ir pagrįstą glaudžiu verslo, švietimo, mokslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu. Inžinerinė pakraipa būtent čia yra ryškiausia, o didinti įmonių imlumą inovacijoms sutarė visos Panevėžio apskrities savivaldybės.

Pirmauja paslaugų sektorius

Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė aiškino, kad gausiausias darbdavių būrys – paslaugų sektoriuje.

„Nors turime daugiausia paslaugų sektoriaus darbdavių – 76,2 proc., bet pramonės sektorius, sudarantis beveik 11 proc. ūkio veiklų – itin svarbus visai Aukštaitijos darbo rinkai. Tai – vienas didžiausių laisvų darbo vietų donoras regione. Darbuotojų paklausa iš pramonės įmonių pernai sudarė beveik trečdalį visų darbo skelbimų Panevėžio apskrityje“, – pabrėžė A. Biguzienė.

Aukštaitijos darbo rinkoje labiausiai trūksta įvairių sričių inžinierių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, siuvėjų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, virėjų, psichologų, kepėjų ir konditerių, statybininkų.

Pramonėje – daugiausia laisvų vietų

Panevėžio regiono ūkį labiausiai stiprina naujos investicijos, o regiono pramonės sektoriuje daugiausia laisvų darbo vietų gyventojams kasmet Panevėžio mieste pateikia strateginiai darbdaviai – „Dominari“, „AQ Wiring Systems“, „PKC Group Lithuania“, „Automatikos sistemos“.

Aukštaitijos darbdaviai pernai Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje paskelbė beveik 18 tūkst. laisvų darbo vietų. Didžiausias darbuotojų poreikis buvo Panevėžio mieste – registruota 35,1 proc. visų darbo pasiūlymų. Tuo tarpu Panevėžio rajone – 8,6 proc. Šiemet regiono darbdaviai įregistravo 5,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Vėlgi dauguma įregistruota Panevėžio mieste – 28,4 proc.

Ieško aplinkiniuose rajonuose

Direktorės A. Biguzienės teigimu, kai kurios Panevėžio įmonės darbuotojų trūkumo problemą sprendžia jų ieškodamos aplinkiniuose rajonuose.

„Darbdaviai vyksta susitikti su kitose vietovėse gyvenančiais potencialiais darbuotojais, o įdarbinę kitų savivaldybių gyventojus vežioja į darbą, suteikia kitokias naudas. Daugiausia klientų nuolatiniam darbui pernai įdarbino „OMG Bubble Tea“, „AQ Wiring Systems“, „IKI Lietuva“, „PKC Group Lithuania“, „Schmitz Cargobull Baltic“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Panevėžio pienas“, „Harju Elekter“, – vardijo įmones A. Biguzienė.

Anot direktorės, įmonėms užpildyti laisvas darbo vietas padedama ne tik organizuojant potencialių darbuotojų atrankas, bet darbo ieškantiems žmonėms siūloma įgyti naujų profesinių kompetencijų dalyvaujant paramos mokymuisi priemonėse: „Kasmet fiksuojame vis didesnį besidominčių ir besimokančiųjų skaičių.“

Dėmesys mokymuisi

Paramos mokymuisi priemonės tampa vis populiaresnės – šiemet sausį–balandį jas rinkosi jau 721 klientas, o aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas ketina įgyti 179 asmenys. Iš 313 pernai šią priemonę pasirinkusių klientų 30 proc. buvo sudarę trišales sutartis dėl įdarbinimo su pramonės įmonėmis. Paramos mokymuisi priemonėse dalyvavusių dinamika: 2023 m. – 1430 asmenų įgijo paklausias profesijas, 2022 m. – 1827, 2021 m. – 848.

A. Biguzienė.

Aukštaičiai daugiausia pageidauja IT srities mokymų programų – programavimo, grafinio ir skaitmeninio dizaino, sistemų kūrimo, duomenų analitikos, elektroninės prekybos, taip pat renkasi ir inžinerines: projektavimo AutoCAD programa, CNC staklių programavimo.

„Pastaruoju metu dažniau sulaukiame prašymų atlikti švietimo srityje dirbusių klientų analizę, įvertinti jų galimybes sugrįžti į švietimo sistemą, pasiūlyti pedagoginės srities absolventams susitikti darbo pokalbiams. Pernai Panevėžio regiono švietimo įstaigos paskelbė 51,3 proc. daugiau laisvų darbo vietų pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, mokytojų padėjėjams nei 2022 metais, – kalbėjo A. Biguzienė.

Galima rinktis

Panevėžio mokymo centro (PMC) vadovas dr. Donatas Bakšys teigė, kad mokymo įstaiga populiari ir joje mokslus renkasi ne tik Panevėžio miesto gyventojai.

„Mokytis ir įgyti profesiją gali gyventojai iš visos Lietuvos. Jeigu kalbame apie profesijos pasirinkimą, tai stojimas vyksta per centralizuotą sistemą LAMA BPO. Todėl į PMC gali stoti ir užsieniečiai, o tarp jų ir ukrainiečiai. Labai paklausios pernai buvo paramedikų, transporto priemonių kėbulų remontininkų, automobilių remontininkų profesijos. Taip pat domisi ir vairuotojų kursais. Mokslai trunka įvairiai, nuo metų iki dvejų. Laikotarpis priklauso nuo pasirinktos profesijos“, – aiškino D. Bakšys.

Pasak PMC direktoriaus, mokslo įstaigoje galima rinktis pirminį arba tęstinį mokslus.

„Pirminis mokslas renkamasis dar nebaigus 12 klasių. Pasirinkusieji pirminį baigia 12 klasių ir gauna brandos atestatą, kartu įgyja ir pasirinktą profesiją. Tęstinį renkasi baigusieji 12 klasių ir mokosi tik pasirinktos profesijos. Šiuo metų PMC mokosi apie 1500 asmenų, nes mokslo metų pabaiga ir labai daug išleidžiame baigusius mokslus. Kai vyksta priėmimas į PMC, įstaigoje mokslų siekti susirenka iki 1700 asmenų“, – teigė D. Bakšys.

D. Bakšys.

Statistika

Panevėžio regione veiklą vykdo 11,5 tūkst. darbdavių. Net 74,4 proc. veikiančių įmonių dirba tik iki keturių darbuotojų, o keturiolikoje įmonių darbuotojų skaičius viršija 500. Dauguma jų – Panevėžyje – aštuonios, Utenos rajone ir Visagine – po dvi, Panevėžio ir Rokiškio rajonuose – po vieną.

Dauguma – net 58,1 proc. užimtų regiono gyventojų 2023 metais dirbo paslaugų sektoriuje, ketvirtadalis – 25,5 proc. – pramonėje, 8,9 proc. – žemės ūkyje ir 7,4 proc. – statybos e.

Gegužės 1 dieną Panevėžio regione registruota 18,5 tūkst. klientų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Moterys sudarė 45 proc., vyrai – 55 proc., kaimiškų vietovių gyventojai – 44,5 proc.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Užimtumo tarnyba: moterų lyderystė darbo rinkoje nuosekliai didėja

JP Redakcija

Buvusi viceministrė L. Maskaliovienė įsidarbino Pramonininkų konfederacijoje

JP Redakcija

Buvusi ministrė E. Dobrowolska jungiasi prie komunikacijos agentūros „Fabula“ komandos

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads