Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad, kalbėdami apie karą, pirmiausia akcentuojame žmonių kančias, naikinamą infrastruktūrą, o žala aplinkai dažnu atveju lieka nuošalyje. Dėl šios priežasties neatidėliotiną aplinkos apsaugą, įtrauktą į Ukrainos prezidento V. Zelenskio 10 punktų taikos planą, jis vertina itin teigiamai. Pasak V. Sinkevičiaus, tarptautinėje darbo grupėje siekta užtikrinti, kad gamtai padaryti nuostoliai būtų apskaityti ir keliautų į tribunolą kaip dar vienas Rusijos nusikaltimas.
„Jeigu apskritai žiūrėtume į karinius konfliktus pasaulyje, tai realiai padarytos žalos aplinkai apskaitos nėra buvę“, – tvarumo konferencijoje „Momentum“ sakė jis.
Vis dėlto, anot V. Sinkevičiaus, Ukrainos prezidento V. Zelenskio „10 punktų taikos plane“ žalos aplinkai nustatymas yra nurodytas.
„10 punktų taikos plane“ aštuntu numeriu pažymėta – neatidėliotina aplinkos apsauga. Jame teigiama, kad Rusijos invazija padarė didžiulę žalą aplinkai ir gyvūnijai: išdeginti miškai, užminuoti laukai, užteršti vandenys, išžudyti gyvūnai. Vien Kachovkos užtvankos susprogdinimo padaryta žala aplinkai siekia apie 1,5 mlrd. dolerių. Pabrėžiama, kad sunku įvardyti skaičiais žalą, pakeitusią ekosistemas dešimtmečiams, tai yra iššūkis visam pasauliui, rašoma oficialioje Ukrainos interneto svetainėje.
Ukraina ragina atlikti trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį žalos įvertinimą, įskaitant poveikį žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei, taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žalos padarymą, ir atkurti bei atstatyti, tai, kas sunaikinta.
„Tarptautinėje darbo grupėje siekėme užtikrinti, kad padaryta žala aplinkai būtų apskaityta ir keliautų į tribunolą kaip dar vienas Rusijos nusikaltimas. Rusai savo taikiniais pirmiausia renkasi vandens valymo įrenginius, šildymo sistemas, chemikalų saugyklas. Tai yra daroma tyčia, kad žmonės būtų palikti be šildymo, vandens. Tai tiesiog yra nusikaltimai žmogiškumui, elementarus terorizmas“, – teigė eurokomisaras.
„Visa tai išsilieja į aplinką, teršia upes, paviršinius vandenius, kelia nuolatinę grėsmę branduolinei saugai. Matome, kad didžiausia branduolinė jėgainė Europoje šiuo metu yra užimta ir ten nuolat vyksta kariniai veiksmai, todėl labai svarbu, kad apie tai būtų kalbama ir tai būtų apskaityta. Labai džiaugiuosi, kad pats prezidentas V. Zelenskis ėmėsi iniciatyvos tai daryti, nes, kaip sakiau, dažnu atveju kalbame apie infrastruktūrą, žmonių gyvybes, bet žala gamtai yra kažkur nuošalyje“, – pridūrė jis.
V. Sinkevičius pabrėžė ir tai, kad Ukraina šio metu yra labiausiai užminuota valstybė pasaulyje.
„Ukrainos išminavimas gali užtrukti 15–20 metų. (…). Sunaikinta technika, metalas, alyva – visas atliekas reikės kažkaip surinkti, ieškoti būdų išvežti. Tai bus didelis iššūkis. To kaina taip pat bus labai didelė. Aš labai tikiuosi, kad galiausiai Rusija už tai privalės susimokėti viena ar kita forma“, – pabrėžė jis.
V. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad kalbant apie Ukrainą, tvarumas bus neišvengiamas apsektas šalies atstatymo kontekste.
„Patys ukrainiečiai nori sudėti labai aiškius reikalavimus pirmiausia tam, kad Ukrainos teisė atitiktų ES teisę ir Ukraina būtų atstatyta laikantis aukščiausių tvarumo, energetinio efektyvumo standartų, kalbant apie sunaikintą infrastruktūrą, viešuosius pastatus – mokyklas, darželius, ligonines ir kt.“, – teigė jis.
