-2.6 C
Panevėžys
Sekmadienis, 23 vasario, 2025

Radviliškių kaimo kepyklai – Kulinarijos paveldo fondo sertifikatas

AutoriusSAMANTA ILONYTĖ
FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUSD
Radviliškių kaimo kepyklai – Kulinarijos paveldo fondo sertifikatas.

Kulinarijos paveldo fondo pagrindinis tikslas yra rūpintis tradicinio kulinarijos paveldo išsaugojimu, plėtote ir gyvosios tradicijos tęstinumu. Fondas bendrai veiklai telkia produktų gamintojus, kurie yra išsaugoję tradicinio maisto gaminimo patirtį, skatina esamos ir naujos veiklos pramonės plėtrą, kurios pagrindas būtų vietos maisto ištekliai ir tradicinė gamybos technologija, supažindina visuomenę su Lietuvos kulinarijos paveldu, jo ypatumais ir galimybėmis, moko visuomenę vertinti tradicinį maistą, skatina vartotojų pasitikėjimą vietinės kilmės maisto produktais.

Suteikia tvirtumo

Štai tokį Kulinarijos paveldo fondo sertifikatą pirmą kartą gavo ir Radviliškių kaimo kepykla.

„Šis sertifikatas liudija, kad „Duonos kepimo edukacija“ vykdoma autentiškoje aplinkoje (iš kartos į kartą paveldėtoje ir išsaugotoje Kisielių šeimos sodyboje) pagal tėvų ir senelių metodus naudojant išsaugotą ar dabar pasigamintą (įgytą) autentišką įrangą (akmenines girnas, medinius (ąžuolinius) duonkubilius, duonkepes krosnis, medines ližes ir kitą reikalingą įrangą, tradicines žaliavas, supažindinama su duonos kepimo procesu, senaisiais įrankiais, tradicijomis ir papročiais pagal kulinarijos paveldo tradiciją“, – rašoma sertifikate.

Toks sertifikatas galioja vienerius metus.

„Šiemet, prieš Velykas, kreipėmės pirmą kartą. Tačiau tikrai nuo šiol tęsime sertifikatą kasmet. Jis priduoda tvirtumo ir pasitikėjimo savimi“, – atviravo kepyklos vadovė Audronė Kisielienė.

A. Kisielienė.

Senosios tradicijos

Pasak moters, tam, kad gautų šį sertifikatą, reikia atitikti net keletą reikalavimų.

„Visų svarbiausia, laikytis senųjų tradicijų. Būtent mūsų duonos kepimas pagal senąsias receptūras, rakandų naudojimas, edukacijų vedimas mokiniams ir leido mums užsitarnauti šį pažymėjimą“, – kalbėjo ji.

A. Kisielienė tikino, jog nevalia pamiršti šių tradicijų, todėl jas būtinai reikia perduoti ateities kartoms.

„Nėra daug kepėjų, kurie vis dar keptų duoną pagal mūsų prosenelių tradicijas. Žinoma, vis dar galima sutikti moterų, kurios kepa duoną savo namuose bei keletą įmonių, kurios išlaiko receptūras, tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys“, – sakė moteris.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

VMVT: nustačius grubius pažeidimus Kelmės rajone sustabdyta duonos kepyklėlės veikla

JP Redakcija

Panevėžio laisvoje ekonominėje zonoje – nauja kepykla

JP Redakcija

Naikinami Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatai

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads