Šarūnui Stepukoniui pasisavinus ir pralošus milijonus eurų iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, kad azartinių lošimų reglamentavimas yra ydingas, tinkamo Seimo dėmesio nesulaukia daugiau kaip dešimtmetį.
STT teigimu, nuotolinių lošimų įmonės, užimančios didžiausią rinkos dalį ir generuojančios didžiausias pajamas, turi palankesnes sąlygas veikti nei kitų lošimų organizatoriai.
Be to, draudžiami atsiskaitymai banko kortelėmis lošimų vietose, nepakankamai kontroliuojama draudžiama reklama, o loterijų reklama išvis neribojama.
Pastebima, kad nėra galimybės į priklausomybę linkusiam žmogui registruotis Apsiribojusių galimybę lošti asmenų registre, kai tikimybė prasilošti kai kuriose nuotolinėse loterijose prilygsta kai kuriems azartiniams lošimams.
STT vertinimu, vis dar nepakankama lošimų organizatorių kontrolė ir jos rezultatų viešinimas. Kai kurių loterijų rūšių kontrolė nereglamentuota, o priežiūros institucijai suteikta per didelė galia vertinti sunkinančias ir lengvinančias pažeidimų aplinkybes.
Be kita ko, nemažą dalį reikalavimų nustato ne įstatymas, bet žemesnės galios teisės aktai, pavyzdžiui, lošimų licencijavimo taisykles, baudos dydžio apskaičiavimo tvarką, pažeidimus lengvinančių aplinkybių kriterijus.
Nuo 2011 iki 2023 metų pabaigos STT vertino šio sektoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, parengė 16 išvadų, tačiau kai kurios rizikos vis dar išlieka aktualios.
Šiuo metu Seime registruoti du teisės aktų pakeitimo projektai, dėl kurių STT teikė siūlymus – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas dėl draudimo lošti iki 21 metų ir Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma drausti azartinių lošimų reklamą, bet ir toliau nėra numatyta jokių apribojimų dėl loterijų reklamos.
Dėl kitų STT ne kartą nustatytų rizikų projektų nėra registruota. STT vertinimu, tokia situacija galimai sudaro sąlygas didelių prasilošimų atvejams pasireikšti ir ateityje.
