Panevėžyje esančios Aldonos gatvės 5-ojo namo gyventojai atsidūrė, kaip jie patys sako, tarp dangaus ir žemės. Jų noras pakeisti namo administratorių baigėsi tuo, kad dalis gyventojų buvo paduoti į teismą už tai, kad neva neteisėtai norėjo atsisakyti jų namą administruojančio „Panevėžio būsto“ paslaugų ir sudarė sutartį su kita įmone.
Už gruodžio mėnesį jie gavo sąskaitas už namo administravimą ir iš juos nenorinčio paleisti „Panevėžio būsto“, ir iš naujojo administratoriaus „Aukštaitijos būsto“. Tuo tarpu „Panevėžio būstas“ aiškina, kad gyventojai sutartį su jais nutraukė neteisėtai, todėl jie privalo ginti savo teises.
Nusivylė „Panevėžio būsto“ darbu
Kaip JP pasakojo Aldonos gatvėje esančio bendrabučio gyventoja, nenorėjusi sakyti vardo, baimindamasi vėliau turėti nemalonumų teisme, gyventojai dar praėjusių metų rudenį nusprendė keisti namo administratorių. Kadangi į šauktą namo gyventojų susirinkimą atėjo mažesnioji dalis gyventojų, buvo nuspręsta apklausą, ar reikia keisti administratorių, atlikti raštu: iš 119 butų gyventojų 64 pasirašė, kad namą administruotų „Aukštaitijos būstas“. Tad raštas ir prašymas nutraukti namo administravimo sutartį spalio 1-ąją buvo įteiktas „Panevėžio būstui“.
„Pagrindinė namo administratoriaus keitimo priežastis buvo ne pigesnės paslaugos, o „Panevėžio būsto“ požiūris į namo administravimą. Iki šiol visi remontai mūsų name vykdavo be mūsų pritarimo. Vasarą buvo keičiami visame name laiptinių langai, tik apie tai mes sužinojome, kai langai jau buvo įdėti. Ir kilo didžiausias nepasitenkinimas, kai paprašėme darbų sąmatos. Bet juk tai mūsų pinigai, kokios čia gali būti paslaptys“, – piktinosi moteris.
Panaši situacija susiklostė ir prieš kelis metus, kai name buvo keičiami seni vamzdynai. Moters teigimu, jų bendrabutis senas ir reikalauja remonto. Be to, yra tokių gyventojų, kurie tiesiog netausoja bendro turto, tad namui reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau tai turi būti daroma su gyventojų pritarimu.
„Tvarkyti namą tikrai reikia, niekas dėl to net nesiginčija, tačiau visiems remonto darbams turi būti gyventojų pritarimas. Kodėl „Panevėžio būstas“ negali pateikti iš anksto vienų ar kitų darbų sąmatų, kad mes patys galėtume pasirinkti, galbūt net rasti pigesnių variantų“, – kalbėjo bendrabučio gyventoja.
Sulaukė kvietimo į teismą
Gyventojai ne tik surinko parašus, kad būtų galima pakeisti namo administratorių, bet ir išsirinko naują namo įgaliotinį. O nuo lapkričio 1-osios sudarė sutartį su „Aukštaitijos būstu“. Tačiau gyventojų problemos nesibaigė. Sausį juos pasiekė net dvi sąskaitos – iš „Panevėžio būsto“ ir „Aukštaitijos būsto“. Vieni gyventojai mokėjo vienam administratoriui, kiti – kitam. Vis tik didesnioji dalis nusprendė palaukti ir nemokėti niekam. Ne gana to, prieš gerą savaitę visi gyventojai, kurie pasirašė, kad nori pakeisti namo administratorių, sulaukė kvietimo į teismą.
„Dar didesnės nesąmonės tikriausiai negalėjo būti. Labai tikiuosi, kad teismo neprireiks ir visiems gyventojams neteks bylinėtis. Niekaip nesuprantu, kodėl mes, visi namo bendrasavininkai, nebegalime pasirinkti, kas administruos mūsų namą. Juk gyvename laisvoje teisinėje valstybėje. Suprantu, kad „Panevėžio būstui“ tai bus didelis praradimas, bet tokiomis priemonėmis vargu ar mus sulaikys“, – piktinosi moteris.
Jeigu „Panevėžio būstas“ prieš gyventojus imsis tokių kardinalių priemonių, gyventojai pasiryžę nebetylėti. Jie įtaria, kad „Panevėžio būstas“, juos kaltinantis pažeidus sutartį, pats galėjo imtis ne visai teisėtų veiksmų.
„Praėjusių metų pradžioje pats „Panevėžio būstas“ iniciavo, kad mūsų name būtų pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Įdomu tai, kad apie tokios sutarties pasirašymą buvo informuoti net ne visi gyventojai. Pavarčius sutartį į akis krenta tai, kad kai kurios gyventojų pavardės ir vardai bei parašai sudėti viena ranka. Natūraliai kyla įtarimas, kad kai kurie parašai galėjo būti klastojami. Ar tik nebus taip, kad „Panevėžio būstas“ apsidrausdamas, jog gyventojai nepradėtų bėgti, jiems pakišo sau naudingą sutartį ir dargi už kai kuriuos gyventojus pasirašė“, – svarsto Aldonos gatvės gyventoja.
Dovanos naują lentą
Šaukimo į teismą sulaukė ne tik bendrabučio gyventojai, bet ir „Aukštaitijos būstas“. Pasak įmonės vadovo Tomo Maceinos, jų įmonei kliuvo tik todėl, kad ji su Aldonos gatvės 5-ojo namo gyventojais pasirašė sutartį ir nuo praėjusių metų lapkričio 1-osios „Aukštaitijos būstas“ ėmė teikti savo paslaugas. Net kliuvo už naujai pakabintas skelbimų lentas.
„Mus kaltina pasisavinus senas skelbimų lentas su „Panevėžio būsto“ informacija, taip pat kad apgadinome sienas. Neva kiekviena diena dėl tokios susidariusios situacijos jiems neša nuostolius. Tačiau šiuo atveju mes tik vykdėme gyventojų valią. O „Panevėžio būstui“ mes galime padovanoti naujas skelbimų lentas, kad galėtų pasikabinti kitame name. Manau, nė viena administruojanti įmonė neturėtų kištis į namo gyventojų vidaus gyvenimą. Tai, kad gyventojai nusprendė pakeisti jungtinės veiklos sutartį, išsirinko naują įgaliotinį ir pakeitė namo administratorių – tik jų pačių reikalas“, – sakė T. Maceina.
Nepaisė sutarties sąlygų
Tačiau „Panevėžio būsto“ direktorė Virginija Čiurlienė mano priešingai. Jos teigimu, tai „Aukštaitijos būstas“ žaidžia nešvarius konkurencinius žaidimus. Gyventojai sutartį su jais nutraukė neteisėtai, todėl natūralu, kad įmonė privalo ginti savo teises. Pagal jungtinės veiklos sutartį gyventojai įsipareigoja su jais nutraukti sutartį tik raštu prieš tai pranešę ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Šiuo atveju tai buvo padaryta prieš mėnesį. Sutartyje taip pat numatyta, kad gyventojai sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu nėra įsiskolinimų. Tačiau šiame name gana daug nemokių butų savininkų.
„Visų pirma sutartis buvo nutraukta pažeidžiant visas procedūras. O kol nenutraukta sutartis su mumis, jie negalėjo sudaryti sutarties su „Aukštaitijos būstu“. Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtinta, kad sprendimai gali būti priimami tik susirinkimo metu, esant gyventojų daugumos sutikimui, bet susirinkimo nebuvo. O surinkti parašai neteisėti, nes pasirašė dalis gyventojų, kurie nėra jungtinės veiklos sutarties dalyviai, nuomininkai, vienas apskritai net ten negyvenantis, tik besiruošiantis iš varžytinių pirkti butą“, – kalbėjo V. Čiurlienė.
Ji teigė, kad teismas – vienintelis kelias apginti įmonės teises. Pirmiausia bus prašoma, kad teismas nustatytų, kam gyventojai turi mokėti rinkliavas už namo administravimą, nes dabar susiklostė dviprasmiška situacija: vieni gyventojai moka vieniems, kiti – kitiems. Taip pat nėra aišku, kas atsakingas už namo administravimą, nes kol kas „Panevėžio būstas“ ir toliau kiekvieną savaitę iš gyventojų sulaukia iškvietimų dėl sugedusios santechnikos ar elektros instaliacijos.
„Mūsų akimis, tai nesąžininga konkurencija. Todėl teismo ir prašysime išaiškinimo, ką tokiu atveju mums daryti. O kaip kitaip ginti savo teises“, – sakė V. Čiurlienė.